Atwood, Margaret

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:


„Aklasis žudikas“

„Sugrįžimas“

Tarnaitės pasakojimas

 




Aklasis žudikas


Man patiko „Aklasis žudikas“, tik pabaigą tai jau nuspėjau. Sudėtinga man net apibūdinti šią knygą. Bet tai tikrai nėra nei detektyvas, nei trileris. Tai rimtas romanas. Ten keliom linijom viskas vyksta. Vienoje - senos moteris dabartis. Kitoje - toji moteris su seserim buvo jaunutės, kaip klostėsi jų likimas. Trečioje - vieno knygos herojaus kuriamas fantastinis romanas. Ketvirtoji linija kaip ir būtų straipsniukai iš laikraščių. Viskas meistriškai supinta ir gaunasi vientisas romanas.

/saintlina, 2008 lapkritis/


Vienas iš mano graužtukų. Skaičiau, skaičiau, supratau, kad visiškai nieko nesuprantu. Gal nuotaika buvo netinkama. Niekada knygos nenurašau visiškai.

/zose61, 2009 balandis/





Sugrįžimas


Skaičiau labai seniai.... Tuomet padarė gan stiprų įspūdį, bet kodėl, dabar negalėčiau atsakyti. Keistas ir drastiškas jaunos moters atsiribojimas nuo civilizacijos ir sugrįžimas į namus ne kiekvienam suprantamas ir priimtinas, todėl nedrįsčiau jos rekomenduoti pramoginės literatūros mėgėjoms. Beje, ten yra keletas išblaivinančių pasažų apie kontracepciją.

Pagalvojau, kad apie namus parašiau neaiškiai. Namai šiuo atveju yra gamta.

/Darbinga, 2009 balandis/





Tarnaitės pasakojimas


Skaitau kraupią M. Atwood antiutopiją "Рассказ Служанки". Nuo kitų mano skaitytų skiriasi labiausiai tuo, kad parašyta moters ir apie moters padėtį "idealioje" visuomenėje. Čia žmonės suskirstyti pagal funkcijas, kurioms pašvęsta viskas. Nėra absoliučiai jokio asmenininio gyvenimo, savų sprendimų, net vardų. Viename rusiškame forume paskaičiau, kad čia suabsoliutintos feminizmo idėjos.

/langana, 2011 liepa/


"The Handmaid's Tale" labai patiko. Ačiū langanai, paminėjusiai šią knygą, kitaip tikriausiai būčiau neatkreipusi į ją dėmesio gausioje elektroninių knygų kolekcijoje, kurią parsisiunčiau iš interneto savo skaityklei. Knygą apibūdinčiau kaip šiurpiai įtikinančią antiutopiją. Rodos, žinai, kad viskas ten išgalvota, o skaitai ir šiurpuliukai per nugarą laksto. Veiksmas vyksta 20 a. pabaigoje (knyga parašyta, berods, 1984 m.), Gilead valstybėje (kažkada tai buvo JAV), kur kiekvienas visuomenės narys turi griežtai apibrėžtą vietą nekintamoje hierarchinėje sistemoje, kur labai daug kas draudžiama, galioja mirties nuosprendis už praeityje padarytus veiksmus, kurie dabar yra paskelbti nusikaltimais, ir kur moterys neturi praktiškai jokių teisių ir jokių privilegijų. Tačiau permainos įvyko dar taip neseniai, kad dauguma moterų vis dar prisimena anuos laikus - kai jos galėjo dirbti, turėti banko sąskaitą, pačios nuspręsti, tekėti ar skirtis... Bet neapsirikite - tai nėra knyga, skirta vien tik aršių feminisčių niūriausioms fantazijoms patenkinti. Knyga kapsto kur kas giliau, moterų priespauda - tik viena jos temų. Juk tokių visuomenių, kurios veikia tokiu pačiu principu, kaip aprašytasis knygoje (nors detalės gal ir skiriasi) netrūko nei tuomet, nei dabar. Ir ar tikrai taip jau neįmanoma, kad demokratinė (bent jau ant popieriaus) valstybė, susidarius ekstremaliai situacijai, staiga pavirstų absoliučia diktatūra? Iš pirmo žvilgsnio - ne, neįmanoma, bet... Puiki knyga, klasika, nei kiek nepasenusi nuo to laiko, kai buvo parašyta. langana, kiek pamenu, skaitė (o gal klausė) rusišką vertimą. Ar yra lietuviškas, nežinau. Labai rekomenduoju.
/Jurzole, 2011 lapkritis/