Aubert, Brigitte

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:

„Mirtis iš miško“

„Keturi daktaro Marčo sūnūs“

"Mirties kutiurje"




Mirtis iš miško


Vienas įdomiausių paskutiniu metu skaitytų detektyvų.

/SOFIJA5, 2008 spalis/

 

Tikrai įsimintinas, įtraukiantis trileriukas, vietom atrodo net mistinis... Sunku ir atsitraukti beskaitant. Šią knygą rekomenduočiau ir kitom.
/Darling, 2008 lapkritis/


Mano nuomone, labai geras detektyvas.

/SOFIJA5, 2009 vasaris/

 

Ačiū ją rekomendavusiom, surijau per 2 dienas (jau seniai beskaičiau knygą, kurios nesinorėjo padėti, kol neperskaičiau), tikrai gerai parašyta, originali, su jumoru, nors tas siaubo elementas man buvo kiek per stiprus. Galas pasirodė truputį holivudiškas, bet atleidau.

/Numenor, 2009 kovas/


Knyga tikrai labai patiko, net negalėjau atsitraukti, nes vis knietėjo sužinoti, kas ten vyks toliau. Knygoje rašoma apie neįgalią merginą, kuri prikaustyta prie vežimėlio ir yra įsukama į nemalonius miestelio ivykius. Tai yra pusiau siaubo romanas ir tuo pačiu detektyvas, kurio pabaiga tikrai nenuspėjama.

/drafe, 2009 gegužė/


Siužetas man pasirodė pernelyg pritemptas ir neįtikimas. Jau nuo knygos vidurio atspėjau žudiką ir be jokio malonumo skaičiau iki galo, kad įsitikinčiau savo teisumu.

/Darbinga, 2009 liepa/


Man visai patiko.

/kirbiziuke, 2009 rugpjūtis/


Tikrai įdomi, išlaikanti įtampą, stebinanti netikėta pabaiga istorija. Labai patiko pagrindinės veikėjos humoro jausmas, nepaisant to fakto, kad sėdi vežimėly kaip pagalys. Ir žinoma, paskutinis sakinys: "Rytoj sužinosiu apie operaciją" leidžia skaitytojui pačiam sukurti pabaigą.
/rulutux, 2010 balandis/


Tikra atgaiva romantikos iškankintai mano sielai. Gerai įtemptas detektyvas.

[...]

Neblogas detektyvas, prieš tai skaičiau ir „Daktaro Marčo sūnus“. Man abi patiko, net nepasakysiu, kuri labiau. Čia gal buvo geriau dėl dažnai prasiveržiančios pagrindinės neveikėjos (o kaip kitaip ją pavadinti?) ironijos.

/langana, 2010 gegužė, birželis/


Greitai "suvalgytas" šiek tiek atrodantis mistiniu detektyvas. Patiko tema, patiko invalidės moters, įkalintos savo kūne, minčių pateikimas: kartais su jumoru, kartais kiek beviltiškas. Žudiku įtarinėjau visai kitą žmogų, taigi manau intriga vykus. Kaip visada tokio stiliaus knygose, man kliūna pabaiga, tie visi šaudo - gaudo, didvyriškumai ir pan. Bet čia jau mano asmeninės antipatijos tokiai literatūrai.
Duočiau 9 iš 10, tikrai patiko. Rekomenduočiau visoms, kam reikia kabinančio skaitymo, per daug nevarginant smegenų.

/Forget, 2010 rugpjūtis/




Keturi daktaro Marčo sūnūs


Perskaičiau pusę „Keturi daktaro Marčo sūnūs“, tai jau galiu tvirtai pasakyti, kad visiškai neprilygsta „Mirtis iš miško“. Pasirinktas keistai primityvus stilius man asocijuojasi su mūsų „15 minučių“ laikraštuku...

/martux, 2009 vasaris/


Tikrai drąsiai rekomenduoju, perskaičiau vos ne vienu atsikvėpimu... Nors man ir ne pats tinkamiausias metas tokias knygas skaityti.

[...]

Man irgi „Mirtis iš miško“ patiko labiau, bet ir šita prikaustė dėmesį. Tik pabaigos ne tokios tikėjausi.

[...] labai patiko, tik galas kažkiek sugadino knygą.

/Darling, 2009 kovas, balandis/

 

Pritariu, knygos „Keturi daktaro Marčo sūnūs“ pabaiga nevykusi, keista, netikroviškai perdėta.

/martux, 2009 balandis/

 

Oj, atlėkiau čia kaip tik užvertusi paskutinį knygos puslapį ir su tokiu įsiūčiu, uf, kaip susinervijau, nes knyga be galo patiko, labai labai įtraukė, skaičiau neatsitraukdama, bet tie paskutiniai puslapiai viską sumaišė, nes taip ir likau nieko nepešusi, nedašyla man, kas ir kaip čia. [...] Bet neskaičiusiom rekomenduoju, knyga liuks, tik pabaigą suprast reik būt proto bokštu... aš tokia, matyt, nesu, nes dar vis mąstau, eisiu, jaučiu, antrąkart pabaigą perskaitinėti. Beje, man visai jautėsi ir šioje knygoje Brigitte Aubert braižas, intrigos ir įtampos su kaupu, kaip ir „Mirtis iš miško“, beje, abi jos knygos susijusios su pamišusios psichikos žmonėmis, tikrai įtraukia...

/luiziana, 2009 balandis/


Apie šį detektyvą jau nemažai rašyta, tad tik vienu sakiniu pasakysiu: negalėjau atsitraukti, vienu ypu "suskaičiau". Jau anksčiau skaitinėjau diskusijas apie nevienareikšmiškai vertinamą pabaigą, tad buvau pasiruošusi, kad ji gali šiek tiek nuvilti. Nepaisant to, jog po tokių aptarinėjimų jau numaniau, kas žudikas, bet šį kartą tai nesugriovė skaitymo malonumo ir įtampos nesumažino.

/Dolitlė, 2009 liepa/


Nieko gero negaliu pasakyti, nors apie ją blogai neatsiliepė kitos, bet man nepatiko, erzino rašymo stilius, kai kuriuose puslapiuose kiekvienam sakiny klaidos, ir pabaiga net neįdomi. Aš nieko teigiamo negaliu pasakyti apie šią knygą, nejutau nei intrigos, nei įtampos, nei pabaiga nesužavėjo...

/*Malibu*, 2009 rugpjūtis/

 

Mintis gal ir įdomi, tačiau tas dienoraštinis skaitymas mane migdo, manau, tiks tik vietoje lopšinės…

/kirbiziuke, 2009 rugpjūtis/


Man patiko. Gana įdomus detektyvas sakyčiau, neįprastas, veiksmas lyg ir vyksta, lyg ir ne. Nors... žudiką jau nuo vidurio romano arspėjau. Tiesa, pabaiga vis tiek nustebino...

Po visų šaudo, gaudo detektyvų-trilerių šį detektyvą buvo smagu skaityti. Nors, jei lyginti su kita Aubert knyga, tai man asmeniškai "Mirtis iš miško" labiau patiko ir labiau nustebino. Tikrai skaitysiu šią rašytoją, jei tik ją leis lietuviškai.

/SOFIJA5, 2009 gruodis/


Šiurpoka. Kabina.

[...]

Vakar pradėjau ir pabaigiau „Keturi daktaro Marčo sūnus“. Tikrai gerai užsuktas detektyvas, nors vietomis gal kiek užtemptas. Iki dviejų nakties negalėjau nueit gult, kol nesibaigė.

/langana, 2010 kovas/




Mirties kutiurje


Išvargau per pusantros dienos. Fui, kokia neskani knyga. Kadangi man patiko jos "Mirtis iš miško" ir "Keturi daktaro Marčo sūnus", tai tikėjausi ir čia kažko panašaus. Bet, deja deja... Nusikaltėlis aiškus skaitytojui iš pat pradžių, vienintelė intriga - laukti, kiek dar jis spės nudobti, kol policininkai susiprotės jį pagauti. O dar tokie kiekiai kraujo ir šlykščių detalių... Reikalą šiek tiek pataisė paskutiniai 2 ar 3 epilogo sakiniai. Bet šiaip nerekomenduoju.

/langana, 2011 lapkritis/