Vaičiūnaitė, Judita

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:

"Vaikystės veidrody"

"Dulkėta Kauno saulė"

"Mabre viešbutis"




Vaikystės veidrody


Sklaidant „Šiaurės Atėnus“, akis netyčia užkliuvo už citatos iš Juditos Vaičiūnaitės prisiminimų knygos "Vaikystės veidrody". Nustebau, nes net neįtariau, kad mano mėgstama poetė parašė prozos veikalą. Iškart puoliau ieškoti ir susiradau VU bibliotekos saugykloje. Užsisakiau. Kai pamačiau tą brangų, iš saugyklos gelmių išžvejotą egzempliorių , šiek tiek nusivyliau, nes manęs laukė kuklutė, plonytė knygelė. Tikėjausi, kaip įprasta, ko nors solidaus, tačiau, pasirodo, gavau nuostabią dovaną: skaidrų, trapų ir tobulą 33 trumpučių apsakymėllių vėrinį.
Vaikystės namai Kaune, Žaliakalnis, neveikiantys fontanai, Kauko laiptai, karas, pokaris, trėmimai į Sibirą, giminės istorija ir dar daug dalykų sutilpo į noveles. Iš vaikystės prisiminimų miglos išplėštos detalės iškeliamos į dienos šviesą ir mezgamas trapus pasakojimo audinys. Tie vaikystės prisiminimai tarsi sapnas, tarsi tikrovė. Liūdni tie pasakojimai, pilni visagalio ir greitai prabėgančio laiko išplėštų žmonių, daiktų, gatvių, medžių. Tačiau jie skaidriai liūdni ir todėl pakeliantis nuo žemės, skatinantys atidžiau pažvelgti į aplink esančius ir prisiminti, kad kartais reikia tiesiog sustoti, atitrūkti nuo einamų darbų, rūpesčių...
Užsimaniau vėl nuvažiuoti į Kauną ir paklaidžioti dar jaunystės laikais atrastomis gatvėmis.
Pralinksmino kažkokio "mokslinčiaus" paraštėje paliktas užrašas: „Autorė labai myli fontanus. Matyt, kokia nors fontanofilė?“
Jaučiu, kad mokslinčius dar labai jaunas ir jam/jai dar neatpažįstama praėjusių laikų nostalgija.

/Darbinga, 2009 lapkritis/


Mano lietuviškam tope irgi yra ši knygutė, o kai laukiausi antrą kartą, pamenu, galvojau, jei bus mergaitė, kaip norėčiau, kad tarp dukrų būtų tokie santykiai, kokie aprašyti „Vaikystės veidrody“ tarp Juditos ir Dalios.

/Savūnė, 2009 lapkritis/


Kokie gražūs, skaidrūs, nostalgiški ir liūdni tekstai...

[…]

Šįvakar pabaigiau "Vaikystės veidrodyje" (Darbinga, labai tau ačiū už šią knygą!). Tai nedidelis, bet labai talpus žavių miniatiūrų rinkinys. Skaidrūs, trapūs, švelnaus liūdesio ir vos paslėpto skausmo persmelkti tekstai. Ir gera, ir graudu darosi juos skaitant. Mėgavausi jos nupieštais pokarinio Kauno vaizdais - ir vis galvojau, kad aš tokio Kauno nepažįstu, ir nors nemažai metu pragyvenau tame mieste, neturiu tokio emocinio ryšio su juo. Bet Juditos prisiminimų šiluma ir mane paveikė...
/Jurzole, 2009 gruodis/




Dulkėta Kauno saulė

 

Šią popietę vėl varčiau 2007 m. “Versus Aureus” išleista Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių rinkinį "Dulkėta Kauno saulė". Labai gražus leidinukas, ir labai puikiai jame dera skaidrūs liūdnoki eilėraščiai ir lyg nostalgijos rūku aptrauktos Kauno nuotraukos. Net ir viršelis gražus, su tais iki skausmo pažįstamais Karo muziejaus liūtais...

Bronziniai liūtai,
sapnuojantys Radvilų rūmus šviesiom naktim,
kartais vidurnakčiais dar išgirstu
užriaumojant gūdžiai ir skardžiai -
niekas jau jūsų didybės
iš mano širdies nebegali atimt,
teka vaikystės šviesa
išdraikytais karališkais bronziniais karčiais...
* * *
Ateik pasiimti šaligatvio pienių -
bekvapės karūnos
prie drumsto fontano iš liūto nasrų
ties Žemaičių laiptais,
iš mano sapnų neišnyk,
kai naktys tamsios ir niūrios
kaip tujų laukinė tankmė,
kaip šešėliais šlamantis šlaitas...
* * *

... bet maudosi laumės prie seno vandens malūno,
bet purslai užtykšta ant liepto, jau tuščio ir liūdno,
bet laumžirgiai mirga virš neužmirštuolių ir lūgnių,
bet sieloje gimsta iš spindesio, iš mėlynumo
tremties vaizdinys - šniokštimas rūkų malūno...
* * *
dar nemirtingumas nepalietė plunksnos
mediniam namely prie mirgančios žvakės,
mediniam senovinio Kauno namely,
mėnuliui apšviečiant moterį -
miegančią mūzą,
dar įkvepia meilės miražas -
Marilės maldaknygė vėjyj,
Marilės gležnumas,
Marilės melsvi mezginiai...

/Jurzole, 2009 gruodis/




Mabre viešbutis

Jau beveik suskaičiau "Mabre viešbutį" - kadangi didžioji dalis jau skaityta "Vaikystės veidrodyje", tai ją tik perverčiau, paskaitinėjau iš naujo labiausiai įstrigusias vietas. Kaip gražiai ji moka pasakoti...

[...]

"Mabre viešbutis" - poetės prisiminimų nuotrupos. Man tai labai graži knyga. Ir leidimas gražus.

[...]
Pabaigiau "Mabre viešbutį". Kaip jau minėjau, tai tas pats "Vaikystės veidrodis", papildytas žiupsneliu vilnietiškų prisiminimų ("veidrodis" buvo daugiau apie Kauną). Labai miela ir šilta knygelė. Kaip gaila vis dėlto, kad taip mažai tėra tų Vaičiūnaitės prisiminimų. Ji puikiai sugeba pagauti ir perteikti trapų akimirkos žavesį, ir net kai rašo apie labai liūdnus dalykus, jos sakiniai tokie lengvi ir skaidrūs... kiekvienas pasakojimas pavirsta maža, bet tobula miniatiūra.
Beskaitydama aptikau ir vieną seniai pamirštą eilėraštį, kurį poetė, tada dar studentė, parašė mažoje Vilniaus kavinukėje. Kažkada, kai pirmąsyk jį atradau, man atrodė, kad tai apie mane parašyta. Paskui tas eilėraštis pamažu nugrimzdo į užmarštį, o dabar, vėl netyčia atrastas, sukėlė tik lengvą šypseną ir truputį nostalgijos...
Aš glostau daiktus, prie kurių tu esi prisilietęs -
durų rankeną, seną staltiesę... Jie man atrodo gražūs.
Garuoja karšta kava. Ir vakaras ima lieti
ant ledėjančio dulsvo stiklo žvaigždynų žalsvą vitražą...
... žalsvai violetiniuos dūmuos
sutirpsta šachmatinės grindys ir veidrodžio stiklas aprūkęs.
Atgyja sekundė, akimirka... įstabus gūdumas.
Aš myliu tas sienas, kur tavo kvėpavimas ką tik nutrūko.

/Jurzole, 2010 vasaris/

 

Ačiū Jurzolei už rekomendacijas "Mabre viešbučiui". Praleidau du nuostabius, nepakartojamus , nostalgiškus vakarus, bebraidžiodama po Vilnių ir Kauną, bandydama įsivaizduoti tai, kas dabar negrįžtamai išnykę....

/Mamce, 2010 vasaris/


Šiek tiek paskaičiau - jaukūs, šilti tekstai, mielos nuotraukos.

/gintarelia, 2010 birželis/


Netikėtai įnikau į "Mabre viešbutį". Kaifuoju nuo tokių knygų - autobigrafinių, su nuotraukom. Keistai nuskambės, bet už "Mabre viešbutį" turėčiau būt dėkinga Rasai Martens - pakliuvo po ranka jos interviu, o ten paminėta ir ta knyga. Jai jinai aktuali dėl to Mabre...
Vėliau radau SM knygų klube Jūržolės ir Mamcės komentarus. Ir mano nuomonė ta pati - labai graži knyga. Beje, man neatrodo, kad pažįstu ne tą Kauną. Taip, jis pasikeitęs - bet Gedimino, Putvinskio gatvės, Kauko laiptai, viskas taip apčiuopiama ir sava - skaitant knygą galiu įsivaizduot, kaip jie atrodė tada...

/svetima, 2010 liepa/


Dabar šildausi "Mabre višbutyje". Šiek tiek liūdnoka, bet labai jauku ir miela.

/gintarelia, 2011 vasaris/


Labai šiltai ir gražiai parašyti prisiminimai, skaitant prieš akis kyla vaizdai, užlieja šiluma. Vis dėlto ir aš miesto vaikas, gražus ir mielas tas Kaunas.
/groovy, 2011 balandis/