Kelionis, Aidas

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Smėlynų vanduo

 

Perskaičiau naująją Tyto Albos „Naujų vardų“ serijos knygelę – Aido Kelionio (pseud.) „Smėlynų vanduo“. Cituoju viršelį: „Autorius nesiekia stebinti kalbos puošmenomis, pasakojimo stilius pabrėžtinai paprastas, tačiau sukuriamas stiprus pojūtis, kad po mūsų kasdienio gyvenimo paveikslu slypi nepažintos gilumos.“ Tai va, kad tos nepažintos gilumos kažkur slypi, aš neabejoju, bet iš šios knygos to nesimato. Visiškai tuščia knyga. Yra puikių knygų, parašytų paprastai, žavinčių savo paprastumu — čia jis tik erzina, nes net tas paprastumas nėra apgalvotas iki galo, ne iki galo „paprastas“. Galų gale, knygos, kuriose niekas taip ir neįvyksta, reikalauja didesnio rašytojo talento – čia aš jo neradau.
Nerekomenduoju, nebent kas norėtų su manim pasiginčyt jos tema.

[...]

Nesąmonių daug esu skaičius, ir daug beviltiškų knygų, daug knygų, kuriomis nepatikėjau, bet galėčiau pateisinti jų išleidimą - kam nors kitam jos galėtų patikti, ką nors kitą pralinksminti. "Smėlynų vandens" pateisinti negaliu.

/marakeš, 2009 gegužė, 2010 sausis/