Albom, Mitch

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Nuomonės apie rašytoją:

 

Perskaičiau M. Albom „Penki žmonės, laukiantys tavęs rojuje“ ir „Antradieniai su Moriu“. Abi labai patiko. Palyginimui net sunku pasakyti, kuri labiau patiko. „Penki žmonės...“ daugiau veiksmo, o „Antradieniuose su Moriu“ daugiau radau gražių minčių. Žodžiu, kas neskaitė, siūlyčiau paskaityti abi.

/Pajauta, 2006 rugsėjis/

 

  

Atsiliepimai apie knygas:

„Antradieniai su Moriu“

„Penki žmonės, laukiantys tavęs rojuje“

 

 

 

Antradieniai su Moriu

 

images src=images/paveiksliukai/antradieniaimoriu.jpgMane kiek nuvylė, daugiau iš tos knygos tikėjausi, gilesnių minčių, o ne tik įprastos „didaktinės“ gyvenimo filosofijos. Nors jei skaitėte ir patiko „Penki žmonės, laukiantys tavęs rojuje“, tai patiks ir ši.

/Helianta, 2006 rugpjūtis/


Labai patiko, radau gražių minčių. Kai kurios patikusios:
„Gyventi išmoksti tada, kai išmoksti mirti.“
„Meilė galima tik tada, kai kito gyvenimas tau rūpi ne mažiau už savo paties.“

/Pajauta, 2006 rugsėjis/

 
Visom labai patariu perskaityti Mitch Albom knygą „Antradieniai su Moriu“. Super knyga!

/just angel, 2008 kovas/


Atsiverčiau tokią mažytę knygelę „Antradieniai su Moriu“ ir užkibau. Labai, labai rekomenduoju visiems (-oms), nepatenkintiems (-oms) gyvenimu. Labai daug gerų minčių egzistenciniais klausimais.

/klopedija, 2008 gruodis/


Man nepatiko. Puoliau skaityt su didžiausiu įkvėpimu, iš pradžių labai susižavėjau, na bet tos gyvenimo filosofijos ir pamokymai, kaip ką daryt, man visiškai netinka ir nervina. Mečiau tą knygą baisiausiai pasipiktinus. Galbūt per dideli lūkesčiai buvo.

/madrugada, 2008 gruodis/


Man labai patiko. Paprasta, šilta, verčianti susimąstyti knyga. Ir pusę knygos norėčiau pacituoti. Bet taip nedarysiu, verčiau jūs pačios ją perskaitykit. Kada nors ji atsidurs mano bibliotekoje.

/SOFIJA5, 2009 gruodis/


Labai, labai patiko. Pabaigoje net apsiverkiau skaitydama. Tokios paprastos gyvenimo tiesos, atrodo nieko ypatingo, bet užgriebia už širdies ir viskas.

/Dorifore, 2012 vasaris/


Patiko, nors gal ir ne tiek, kiek išliaupsinta ta knyga. Daug peno pamąstymui.

/martux, 2011 spalis/


 

 

Penki žmonės, laukiantys tavęs rojuje

 

images src=images/paveiksliukai/penki_zmones.jpgMan abi Mitch Albom knygos [„Antradieniai su Moriu“ ir ši] panašios, gal tik „Penki žmonės...“ idėja originalesnė.

/Helianta, 2006 rugpjūtis/

 

Visoms rekomenduoju „Penki žmonės, laukiantys tavęs rojuje“. Įsimintina knyga.

/Kalipsė, 2008 birželis/

 

Tai tikrai geriausia knyga iš „Keistos kolekcijos“.

/zis, 2008 birželis/

 

Galiu prisijungti prie gyrusiųjų šią knygą. Paprasta, nesudėtinga, miela knyga, be jokių tiesioginių pamokymų ir moralų priverčianti susimąstyti, kaip ir kam gyveni.

/Shusha, 2008 rugpjūtis/


Ypatingai nesužavėjo.
Įsimintina savo tema, bet kad labai patiktų, taip nebuvo.

/Rasma, 2009 gruodis/

 

Susiskaitė visai maloniai, daaaaaug geresnė knyga už "Dar bent vieną dieną", nors tema iš esmės liko ta pati. Neįkyriai peršama autoriaus rojaus vizija čia visai įtikina - man patiko toks rojus ir... toks gyvenimas, neatsitiktinis, kad ir kaip mums beatrodytų.

/marakeš, 2009 gruodis/


Man ji labai patiko savo neįprasta rojaus įsivaizdavimo tematika, kad net norėčiau turėti savo bibliotekoje. Rekomenduoju pasiilgusioms optimistiškumo, gyvenimo prasmės ilgais žiemos vakarais beieškančioms ir visoms kitoms.
Labiausiai įstrigo keletas minčių, tai net išsirašiau citatų. Štai keletas jų:
„... atsitiktinių įvykių nebūna. Kad mes visi tarpusavyje susiję tam tikrais saitais. Kad negali atskirti vieno žmogaus gyvenimo nuo kitų žmonių likimų, panašiai kaip švelnaus brizo negali atskirti nuo vėjo.“
„Teisingumas (...) nevaldo nei gyvenimo, nei mirties. Jei teisingumas juos valdytų, joks geras žmogus nebūtų miręs jaunas.“
„Kodėl, kam nors mirus, tuojau prisirenka žmonių? Kodėl žmonės jaučia, kad privalo dalyvauti laidotuvėse?
Todėl, jog kažkur giliai giliai savo gelmėse žmogaus siela žino, kad visi gyvenimai susipynę. Kad mirtis ne tik kažką išsiveda, bet kartu ir kažką aplenkia, ir pakeliui iš gyvenimo į mirtį pasikeičia visų sutiktų žmonių gyvenimai.“
„Nėra beprasmių gyvenimų. (...) Beprasmiškai laiką leidžiame tik tada, kai tariamės esą vieniši.“
„Ramybę atgauni tada, kai susitaikai pats su savimi.“

/daite, 2010 sausis/