Pukytė, Paulina

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Netikras zuikis

 

Susigundžiau „Netikru zuikiu“. Vakar pradėjau ir jau įpusėjau. Patinka autorės, rodos, iš banalių realijų įdomiai sudėliota mozaika, netikėti sugretinimai, o nemaža dozė ironijos bei satyros dar labiau pagardina „zuikį“.

/Darbinga, 2009 kovas/

 

Per pora dienų suskaičiau „Netikrą zuikį“. Sakiau, skaitysiu po mažą gabaliuką, bet kažkaip labai jau greitai susivalgė tas zuikis. Įdomi moteris ta Pukytė, ir labai moka pastebėti visokius absurdus ir keistenybes. Ir taip gražiai juos atpasakoti: kartu ir rimtai, ir žaismingai. Grakščiai taip, sakyčiau. Ir moralizuoja labai retai (nors pasitaiko), dažniausiai tiesiog „rimtu veidu“ atpasakoja, ką matė ar girdėjo. Man patinka ir jos stilius, ir jos mintys. Nors buvo keletas gabaliukų, kur visai nesupratau, kam ir kodėl jie buvo parašyti, bet turbūt taip jau yra su ta gyvenimiškąja proza – kaip ir pats gyvenimas, ji ne visada logiška...

Tiesa, skaitydama keletą kartų pagalvojau, kad autorė gal dar nebus perpratusi vieno labai svarbaus britų nacionalinio charakterio bruožo – beveik nesveiko polinkio į autoironiją. Ir todėl tai, ką reikėtų priimti with a pinch of salt, ji kartais priima už gryną pinigą.

Bet šiaip tikrai labai skanus buvo tas zuikis.

/Jurzole, 2009 balandis/


Žavūs trumpi tekstukai, taiklūs pastebėjimai apie gyvenimą Londone, lietuvius, anglus, lietuvius Anglijoje, šiuolaikinę kultūrą ir pan. Patiko Pukytės humoro jausmas ir dažnai ironiškas stilius.
Kaip ji pati viename tekstuke prisipažįsta, jos „neakivaizdinis rašymo mokytojas“ yra Kurtas Vonnegutas.

/Helianta, 2009 gegužė/

 

Esė, taiklūs pašmaikštavimai, patiko.
/alma1224, 2009 liepa/


Norėtųsi pasakyti kažką labai gero, bet įspūdis... ogi tikriausiai jokio.

/tutele, 2010 sausis/

 

Gaila... o aš savąjį "zuikį" dar vis pavartau, man Pukytės stilius patinka.

/Jurzole, 2010 sausis/