Botton, Alain de

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Romantinis sąjūdis

 

Skaitau ir žaviuosi. Puiki knyga, lengvai postmodernistiškas braižas, autorius net schemelių pripaišo aiškindamas savo mintis. Tiesą sakant, tema vos vos net „Parduotuvių maniakę“ primena, bet rašoma giliau, įžvalgiau, nebanaliai, ir nors autorius – vyras, toks jausmas, kad moters silpnybes ir prigimtį pažįsta tūkstantį kartų geriau nei Kinsela savo romanuose.

[...]

Savaitgalį baigiau „Romantinį sąjūdį“, o mano „protingų minčių“ sąsiuvinis pasipildė net 10-čia puslapių citatų.
Kadangi knygos pavadinimas nuteikia kone teoriniam veikalui, o anotacija – eiliniam meilės romanui, galbūt susigundysiančioms pavartyti knygą mestelėsiu keletą citatų – tokios santykių analizės forma ir parašytas visas romanas. Nors siužetas paprastas, vis dėlto iki galo išlieka įdomu, o protingų minčių – nors vežimu vežk.

„Grynos mechanikos požiūriu, seksualinė istorija labai pravarti, tačiau kartais ji kelia psichologinių rūpesčių. Turėti seksualinę istoriją ne tik reiškia, kad esi mylėjęsis su keletu žmonių; tai, be kita ko, reiškia, kad esi buvęs atmestas visų šių miegamojo partnerių arba pats juos atstūmei. Melancholiškiau pažvelgus į sekso įgūdžių istoriją, joje galima įžvelgti nusivylimo istoriją.“

„Atrodo, stipriausiai Alisos geismus kurstė gražūs žurnalai, kuriuos ji kas mėnesį skaitydavo. Jie dvelkė prabanga, kuriai knygos nė nesvajoja prilygti, jų švarutėliai, gurgždantys puslapiai žvilgėjo tarsi gerai nublizgintas obuolys. Ji dažnai juokaudavo norinti „išnykti žurnale“ ir artikuliuodavo miglotą etinį siekį „sužurnalinti savo aplinką“.“

„Inteligentui talentas – tas pats, kas puspročiui „beprotybė“: ribinė būsena, kai viskas leidžiama, ir normalios taisyklės stebuklingai nustoja galiojusios.“

„Akademinio pasaulio mazochizmas atspindi metafizinę nuostatą, kad tiesa privalo būti sunkiai iškovotas lobis, o tai, kas lengvai perskaityta arba išmokta, būtinai bus nenuoseklu ar lengvapėdiška. Tiesos reikia siekti kaip kopiama į kalnus, ji pavojinga, nepažįstama ir reikli. Akademinio gyvenimo šūkis, apšviestas negailestingos bibliotekų šviesos, atrodo taip: kuo daugiau kančių man sukelia tekstas, tuo teisingesnis jis privalo būti. Tarpasmeniniuose santykiuose šią nuostatą atitinka įsitikinimas, kad sunkaus būdo mylimasis kažkuo pranašesnis už tą, kuris kalba atvirai, elgiasi tiesiai, yra lengvai numatomas ir visada laiku paskambina.“

„Pirkdama lininę suknelę Karibų atostogoms, Alisa pakliuvo į klasikinius vartojimo spąstus. Perkant ne pirmo būtinumo daiktus, nesąmoningai gali būti siekiama ne šiaip įsigyti produktą, bet leistis šio įsigijimo perkeičiamam. Įsigydama suknelę ir maudymosi kostiumėlį, kuriems išmetė aštuniasdešimt sunkiai uždirbtų svarų, Alisa troško ne niekingų skudurų už perdėtai didelę kainą, kuriuos sukirpo ciniškas atgrubnagis dizaineris ir išgarbstė mados žurnalas – ji troško nesuvokiamu būdu tapti asmenybe, kurią pamatė jais apsivilkusią; gal tai pasirodys juokinga, bet ji ilgėjosi ne manekenės drabužių, o jos savasties.“

/Salsa, 2008 spalis/