Ammaniti, Niccolo

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Aš nebijau

 

Labai įdomiai skaitosi, primena mano pačios laisvą vaikystę. Ačiū Dievui, neteko patirti tokių baisybių. Ne ta knyga, kurią pirščiau visoms, bet kas perskaitys, manau, tikrai nesiguos, kad laiką veltui praleido.

[…]

Vakar perskaičiau. (Kažkada buvo „juodajame sąraše“.) Sukrečianti tragedija vaiko akimis. Labai priminė mano pačios vaikystės išgyvenimus. Prasimanydavom visokių nuotykių ir baisybių. Ačiū Dievui, jie tebuvo mūsų vaizduotės vaisius.
Jei paklius ši į rankas, tikrai nenusivilsite perskaitę. O perskaityt knygą paskatino matytas filmas.

/klopedija, 2008 spalis/


Šiandien per kelias valandas įveikiau "Aš nebijau". Lengvas, įtaigus stilius, kraupiai pasisukęs siužetas (iš pradžių galvojau, jog bus panašus į kažkada matytą filmą, kur nusprendę pasilinksminti studentai įviliojami į bunkerį ir įtikinami, jog netyčia užsidariusiam liukui pamirštas raktas... Galima įsivaizduoti, kokius klaikius instinktus išlaisvina tokia situacija, iki šiol prisiminus stingsta kraujas), bet su kiek vaikiška pabaiga.

/tutele, 2010 vasaris/