Buivydaitė, Irena

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Nuomonės apie rašytoją:


Tai vat. Vakare sugalvojau paskaityti ir pasiėmiau Buivydaitę. Skaičiau, skaičiau ir negalėdama atsitraukti (nors nujaučiau kaip baigsis - juk meilės romanas) tą patį vakarą (tiksliau jau naktį) ją ir pabaigiau. Man ji visai patiko: nesunkaus turinio, tačiau ne visai lėkšta ir šiek tiek "susukta" bei realaus gyvenimo prieskonį turinti laisvalaikio, atsipalaidavimo knyga. Juk kartais ir tokių reikia.

/daite, 2008 balandis, gegužė/

 

Aš taip pat visas jos knygas skaičiusi ir turiu. Labiausiai netgi negaliu išskirti nei vienos, visos istorijos skirtingos, gal kažkaip labiau įsiminė dvi knygos: "Laiko tiek nedaug" ir "Geriausios draugės".

[...]

Man patiko daites apibūdinimas apie Buivydaitės knygas, ji gerai parašė. Aš ją skaitau ir mane kažkuom užkabina, kitaip nepirkčiau, ir kažkodėl negaliu pasakyti, kad ten labai saldu, visai normaliai ir gyvenimiškai, juk ir pačiam gyvenime daug saldumo ir serialo epizodų, patys tame sukamės, todel paskaityti jos romanų istorijas visai tinka laisvalaikiui, jos užvertus knygą palieka kažkokią ir pamoką, bent jau aš iš jos perskaitytų knygų visad vis stipriau pradedu mylėti žmones, tol, kol jie yra šalia, susipykti, neišklausyti kito visada lengviau, nei išgirsti ir suprasti...todėl perskaičius jos knygas man kažkaip mažėja ambicijos ir labiau branginu tą, ka turiu. Manau, skaityti verta, bet jei save iškart nuteikti, kad aj čia paistalai pasakos, tai su tokiu požiūriu nebus jokios naudos. Reik tiesiog pasiimti knygą ir susigyventi su joje pasakojama istorija. Visas gyvenimas yra banalus ir serialas, todėl romanai kitokie ir būt negali, jie iš gyvenimo.

[...]

Aš visas Buivydaitės knygas esu pervarius, man tai patinka, ir su meksikiečių serialais tikrai negaliu sulygint, tokia mintis nešovė į galvą. Gal ir saldoka vietom, bet pas ją istorijos kažkaip turi ir psichologinę giją, paprastos ir sakyčiau gyvenimiškos istorijos, o jei romanai visi būtų be pagražinimų ir trupučio cukraus, tai nebūtų romanai, tada matyt reiktų autobiografiniais kūriniais užvardint. Manau, atsipalaidavimui ir pasvajojimui jos knygos labai neblogos. Beje, iš tų situacijų kažko galima ir pasimokinti, pvz. kad laikas nestovi vietoj ir verta mąstyti apie šią dieną, išsakyti savo jausmus dabar, o nelaukti dešimtį metų, mylėti žmogų ir nebijoti to jam pasakyti čia ir dabar....

/luiziana, 2008 balandis, lapkritis/

 

Man patiko "Laimingojo namo melodramos", "Geriausios draugės", "Takas per jūrą" ir "Telefoninis romanas".

/alter ego, 2008 balandis/

 

Buivydaitė kaip visad lengvai skaitosi, truputį naivoka, bet, kita vertus, įdomi ir įtraukianti.

[...]

Sukrimtau Buivydaitės dvi knygas – “Takas per jūrą” ir “Padovanok man savaitgalį”. Na ką - lengvi skaitalai, kuriu man šiuo metu ir reikėjo, nes šiek tiek užpuolė įvairiausi reikalai, tad puikiai 'pravėdinau' galvą su Buivydaite.

[...]

Labai lengvai skaitosi ir greit susiskaito. Šiaip man keletas Buivydaitės knygų labai patiko, kai prisėdi, per pusdienį ir pribaigt įmanoma, nėra lėkštos tos istorijos, įdomiai supintos. Pirmoji skaityta jos knyga buvo 'Geriausios draugės' – sakyčiau, labiausiai patikusi iš visų, kuri ir paskatino visas kitas jos knygas sukrimst, bet kai kuriom nusivyliau. Nors šiap man Buivydaitė patinka.

/bim-bam, 2008 gegužė, rugsėjis/

 

Nu ką, dedu minusą Buivydaitei - jau taip saldu, kad net kartu. Iki vakaro baigsiu tas namų melodramas ir daugiau nieko nebenorėsiu iš jos kūrybos beskaityti, sutapo ir vėl su saintlina mūsų skoniai.

/Palaida Bala, 2008 birželis/


Labai vykusi lietuviška "madam". Skaitalas aukščiausios prabos.
/Alexia, 2011 gegužė/



 

Atsiliepimai apie knygas:

 

"Padovanok man savaitgalį"

"Geriausia draugė"

"Laimingojo namo melodramos"

"Telefoninis romanas"

"Šimtas baltų mersedesų"

"Laiko tiek nedaug"

"Gyvenimo spalvos"




Padovanok man savaitgalį


Rekomenduoju perskaityti šią knygutę.. mmm.. super man ji buvo.. I. Buivydaitė "Padovanok man savaitgalį".

/*Kristi*, 2008 kovas/

 

"Padovanok man savaitgalį" galiu pasakyti,kad nuvylė,žinojau,kad lengvas romanas, nu bet ten visai pasaka. Negaliu pasakyti, kad nepatiko visiškai, bet skaitant vis mąsčiau, kad tikrovėj taip nebūna.

[....]
Norėjau paskaityti ko nors lengvo tarp rimtų knygų, bet ten jau per lengva, per saldu. Aš perskaičiau tik vieną jos knygą, taip kad nežinau,ar galima spręsti apie visas. Čia, aišku, tik mano nuomonė, bet man knygos iš Madam serijos labiau patinka atsipalaidavimui.

/Darling, 208 balandis/

 

Visai neseniai gavau šia knyga - perskaičiau greitai, bet ką aš apie ją galiu pasakyti. Kartais labai gerai tokias atostogų knygutes atsipalaidavimui paskaityti. Skaitant "Padovanok man savaitgalį" pastoviai kilo tokios mintys, kad nesąmonė, taip nebūna, šiaip perskaičiau per du vakarus. Daugiau kaip ir nelabai yra ką apie ją pasakyti. Manau, kad tinkamu laiku ir tinkamoj vietoj, tokie romanai visai neblogai.

/twige, 2008 kovas/

 

Jau beveik (dar iki galo neperskaičiau) ir aš galiu pasakyti savo nuomonę apie naująją Buivydaitės knygą "Padovanok man savaitgalį", teisios buvo tos, kurios įžvelgė šioje knygoje banalumo. Aš skaičiau visas jos knygas ir šioji man taip pat pasirodė jau nebeintriguojanti, kažko protingo trūko, jaučiasi, kad rašytoja arba skubėjo, arba išsisėmė. Kitos Buivydaitės knygos buvo gyvenimiškesnės, šioji labiau į pasakėlę panaši.

/luiziana, 2008 balandis/


Nors turiu prisipažinti, kad pati nebūčiau pirkusi ir nepirksiu, bet kaip sakoma, “dovanotam arkliui į dantis nežiūri'. Susiskaitė greitai ir lengvai. Tiesiog kažkieno pašalinio istorija, kuri Tavęs niekaip nepaliečia, tik patenkina smalsumą, kokių tų nuotykių gali būti. Labai gera terapija. Vienas didelis jos knygų pliusas - pasakojimas parašytas lengva, gera kalba, kai skaitai ir nematai sakinių, atskirų žodžių, skirtukų...
/zose61, 2010 sausis/

 



Geriausios draugės

 

"Geriausių draugių" man dar niekas neaplenkė. Nebedaug jos neperskaitytų knygų man beliko.

/daite, 2008 balandis - gegužė/


Neatsilaikiau pagundai, surijau jau pusę Buivydaitės "Geriausių draugių". Labai lengvai skaitosi, miela knyga, patinka.

/bim-bam, 2008 gegužė - rugsėjis/

 

Jau įpusėjau, super lengvai skaitosi, padorus turinys, kartais verčiantis nervintis, pykti, nekęsti kartu su pagrindine heroje.

/ramireja, 2008 gegužė/


Iš pradžių lyg ir užkabino, prisiminiau savo jaunystę, bet bėgant puslapiams, patapo tokia melodrama, kad, jaučiu, nenusileistų jokiam meksikiečių serialui. Nžn, ar tikrai gyvenime būna tokių istorijų, bet kartais rodėsi net per saldu. Vnž, perskaičiau... Ooo, gyvenime, koks tu gražus!

/tutele, 2008 lapkritis/


Nejuokavau, kai sakiau, kad einu skaityt Buivydaitės. Taigi – „Geriausios draugės“. Miesčioniškų intrigų (melo)drama. Apie tai, kas su kuo miega, kas kieno iš tikrųjų vaikas, kas turi daugiau draugų, kas gyvena name, o kas tik bute, kas kur atostogauja, kieno kokios pareigos ir pan. Pagrindinė herojė dėl šių visų dalykų periodiškai pasipyksta su draugėm ir net vyru, bet galiausiai ateina laiminga pabaiga, nes: „Gyvenime daug blogio, neteisybės, sielvarto, ašarų, todėl noriu, kad mano romanai suteiktų skaitytojams nors šiek tiek vilties, kad po juodų negandų laikotarpio debesys išsisklaidys ir likimas padovanos nepakartojamų laimės akimirkų, dėl kurių verta gyventi...“ – sako autorė. Dar pridėkim, kad muiliaoperiškas siužetas gardinamas lietuviškom realijom/aktualijom, kad sąmoningai orientuojamasi į „nesnobus“ (herojė „užsiplikė arbatos, pasiėmė romaną, apie kurį svajojo visą dieną, atsisėdo į didelį minkštą krėslą prieš židinį ir patenkinta atsiduso: pagaliau galės paskaityti. Ji geriausiai atsipalaiduoja skaitydama kokį nors mielą romaną, kur nereikia daug galvoti, o gale viskas baigiasi laimingai“ – ar nekilo mintis, kad herojė skaito Buivydaitę? - be to, jai nepatinka Koršunovas ir Nekrošius, nes prikaišioja į spektaklius kažkokių simbolių, ji ilgisi senovinio, paprasto, realistinio teatro) – ir visiškai bus suprantama, kodėl šios autorės auditorija tokia plati.

Ar tik čia nebuvo mano pirmoji pažintis su grynuoju lietuvišku popsu? Grynuoju ta prasme, kad ir neturi literatūrinių pretenzijų.

/Savūnė, 2010 vasaris/


 


Laimingojo namo melodramos

 

Man "Laimingojo namo melodramos" jos pati pačiausia, gal tai dėl to, kad buvo pirmoji jos skaityta knyga.

/kirse, 2008 balandis/

 

"Laimingojo namo melodramos" teko skaityti, ale visai neužkabino. Labai neįtikima ir banali istorija. Na, bet laisvalaikio praleidimui greitai persiskaitanti knyga.

/zis, 2008 balandis/

 

Neseniai perskaičiau "Laimingojo namo melodramos", tai ir vėl nusivyliau. Nu nepatinka man jinai. Pirmoji knyga buvo "Padovanok man savaitgalį", tai galvojau, gal ant tokios pataikiau, bet ir ši man labai lėkšta. Atsiprašau Buivydaitės gerbėjų.

Darling, 2008 rugsėjis/

 

Pagriebiau "Laimingojo namo melodramos", surijau ir supratau, kad dviejų Buivydaitės knygų iš eilės per daug, griebsiu kokią kitą dabar, tik dar nesumąstau, kokią, o apie Buivydaitę...na nėra tie romanai tokie lėkšti, man patinka - lengvai skaitosi, mažai mąstyt reikia, tokios vasariškos, savaitgalinės knygos.

/bim-bam, 2008 gegužė - rugsėjis/


Skaičiau jos "Laimingojo namo melodramas" ir turiu pripažinti: vis dėlto ir man ji labai jau seriališka. Romane viskas sudėliojama tarsi dėlionė, visi vieni su kitais suporuojami, visiems garantuotas happy endasl, blogiečiai lieka nelaimingi... Nors... kas gi pasakė, kad serialai - blogis? Kartais jie padeda atsipalaiduoti ir išjungti smegenis, o to juk, sutikime, reikia.

/Salsa, 2008 lapkritis/


Daug veikėjų, daug meilės, daug porų, daug emocijų, piktumo, bet paskiau viskas visiems baigiasi labai gražiai ir gerai. Greitai besirutuliojanti istorija su pradžia ir pabaiga. Labai gerai skaityti žiūrint televizorių, mezgant ar gulint pliaže. Jei kokį žodį ir praleisi - daug neprarasi. Turiu dar vieną jos knygą, skaitysiu, kai reikės relaksacijos po kokių žiaurumų.

/zose61, 20009 lapkritis/




Telefoninis romanas

 

Šiaip man Buivydaitės romanai visai nieko, patinka paskaityti, kai norisi kažko paprasto ir lengvo, bet pastarasis iš visų skaitytų labiausiai šiaip sau pasirodė, tai "Telefoninis romanas".

/luiziana, 2008 balandis/


"Telefoninį romaną" vis tiek pribaigiau. "Geriausios draugės" man labiau patiko, bet ir "Telefoninis romanas" lengvas skaitinys, įdomiai supintos istorijos, greitai skaitosi - kaip tik šiltoms pavasario dienoms, ypač savaitgaliui.

/bim-bam, 2008 gegužė - rugsėjis/


 





 

Šimtas baltų mersedesų

 

Vakare "sugraužiau" dar vieną Buivydaitės knygą. Šįkart - "Šimtas baltų "Mersedesų". Ši šiek tiek buvo supainiota, bet visai nebloga pasirodė...

/daite, 2008 balandis - gegužė/

 

Perskaičiau gal ir nelabai intelektualią, bet visiškai netikėto siužeto I. Buivydaitės (kažkodėl visada norisi rašyti Bronės, kuri vaikystės prisiminimuose paliko gilų įspūdį su „Auksiniais bateliais“) „Šimtas baltų mersedesų“ – norėjau kažko neįpareigojančio mano mintims ir gavau puikią šio tipo lekturą.

/tutele, 2008 gruodis/

 






 

Laiko tiek nedaug


Smagi lengva knyga, turbūt kaip ir visos kitos šios autorės knygos.

/bim-bam, 2008 gegužė/

 

Šiandien gan greitai suskaičiau "Laiko tiek nedaug...". Labai lengvai skaitosi, kad net nesinori prie kitų darbelių sėsti. Buivydaitė, kaip ir visose knygose, supina herojų likimus, įneša į juos sumaištį. Puikiai atitinka lengvo skaitaliuko kategoriją savaitgaliui.

/daite, 2008 rugsėjis/

 

Pamaniau, kad gal reikėtų susipažinti su šia lietuviškojo meilės romano kūrėja - tai per vakarą ir perskaičiau "Laiko tiek nedaug". Na, kaip meilės romanas, visai pusė bėdos, esu skaičiusi blogesnių. Bet pažintį pratęsti noras nekilo…

/Jurzole, 2009 rugpjūtis/





Gyvenimo spalvos

 

Nebedaug jau liko, prieš miegą suskaitysiu. Knyga mane įtraukė ir labai maloniai praleidau su ja sekmadienį. Žymiai geresnė už "Padovanok man savaitgalį". Nežinau, ar rekomenduoti kam nors iš jūsų, nes kaip supratau nelabai skaitote tokias knygas, bet savo draugėms čia tai tikrai perleisiu paskaityti, visai liuksiškai, erotiškai, gyvenimiškai ir realiai sukurta istorija. Labai atpalaiduoja ir leidžia pailsėti skaitant, pasinerti į kažkokius apmąstymus, gal kažką netgi artimo ir pažįstamo sau atrasti galima, paanalizuoti, persvarstyti elgesį ir pan. Man patiko.

/luiziana, 2010 sausis/


Patinka man Buivydaitės knygos. Lietuviškos, paprastos, išmintingos. Retkarčiais būten jos knygos yra tai, ko man reikia. Už lango ruduo, o "Gyvenimo spalvos" papasakojo gražią istoriją apie meilę, išdavystę, sugebėjimą atsitiesti ir toliau gyventi, apie viltį.

/SOFIJA5, 2010 rugsėjis/