Beckett, Samuel

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:

"Molojus", "Malonas miršta", "Neįvardijamasis"

"Prancūziški apsakymai"




Molojus

Malonas miršta

Neįvardijamasis



Kibau į Beketo trilogiją. Visą savaitę su ja galynėjausi. Nežinau, ar ji mane, ar aš ją įveikiau? Turbūt galima pasakyti, kad tik vos vos priartėjau prie Beketo vaizduojamo pasaulio. Prie Beketo, kaip ir Džoiso, gali grįžti ne kartą, skaityti ir skaityti – niekad nebus per daug.
/Dolitlė, 2008 liepa/




Prancūziškai apsakymai

Prieš rašant apie Samuel Beckett, reikia sukaupti visą drąsą...
„Prancūziškus apsakymus“ pradėjau skaityti iš "sportinio" įdomumo. Pirmiausia S.B. pavadinau sąmonės prievartautoju. Paskui pasijutau sutrikusia mokinuke ir leidausi manipuliuojama, "atsivėriau" absurdiškiems vaizdiniams. Svarsčiau, už ką Samuel Beckett gavo Nobelio premiją? Už tą patį, už ką gauna fizikai, chemikai: naujų taisyklių kūrimą, sprendimo būtų paiešką ir atradimą. Beckett`o kūrinių skaitymas - žaidimas, uždavinio sprendimas pagal tam tikras logines taisykles (bausti negalima pasigailėti), kurias išmokus galima nesunkiai perprasti tą absurdą ir įžvelgti prasmę. (Šias taisykles vėliau perėmė J.Saramago, J.Cortazar, dar vienas kitas keistuolis.)
„Prancūziški apsakymai“ tikrai nėra prancūziški, kaip dažnas įsivaizduoja, išgirdę šį žodį. Jie niūrūs, depresyvūs, kai kurie net šlykštūs. Tikrai nesuteiks emocinio pasitenkinimo. Tai - LLLLLiteratūra, ieškantiems iššūkio.
Mano iškrypęs skonis kuriam laikui patenkintas.
/klopedija, 2011 gegužė/


Skaitinėjau aš tuos "Prancūziškus apsakymus", tai nustebino tas niūrumas, tikėjaus kitokio prancūziškumo. Padėjau į lentyną. Dabar kai prireiks iššūkio, žinosiu, kur ieškot.
/madrugada, 2011 gegužė/


Stipru.

/janna, 2011 liepa/