Ahern, Cecelia

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:

"P.S. Aš tave myliu"

"Jeigu mane dabar pamatytum"




P.S. Aš tave myliu

 

Savaitgaliui parsinešiau Cecelia Ahern „P. S. aš tave myliu“, iš pirmo žvilgsnio pasirodė labai įdomi knygos idėja. Prieš mirtį vyras palieka savo žmonai pluoštą laiškų, kurie baigiasi P. S. aš tave myliu. Nors knyga ir iš „Madame“ serijos, bet nusprendžiau paskaityti. Tiesą sakant, nusivyliau. Ir dar 500 psl. Perskaičiau 100 ir nežinau, ar dar paimsiu ją į rankas. Galbūt jei norėsis ką paveikti taisant valgį ar žiūrint TV...

/Persian, 2006 rugpjūtis/

 

Man patiko, gali pasijuokti ir paverkti, asmeniškai man tikrai panaši į realų gyvenimą.

/Boruzyte, 2008 gegužė/

 

Galiu pasakyti, kad „Madame“ knygą perskaitai ir iškart pamiršti. Vienintelė išimtis man buvo „P. S. Aš tave myliu“, gal dėl to, kad ji mane labai sukrėtė.

/zis, 2008 birželis/

 

Skaitydama susigraudinau, verkiau. Gyvenimo periodas buvo sunkus. Filmas taip pat neblogas. Perteikta esmė, neiškraipytas turinys.

/agnieszka.v, 2008 rugsėjis/

 

Kažkada šita knyga buvo labai iškritikuota forume. Bet man ji irgi patiko. Tikrai ne šedevras, bet moteriška, šilta ir graži knyga.

[...]

Skaitydama ir verkiau, ir juokiausi balsu. Knyga lengvo turinio, bet su malonumu per atostogas pernai suskaičiau.

/Kalipse, 2008 gegužė, rugsėjis/

 

Tai nebuvo vien graudi knyga, buvo tokių vietų, kur balsu kvatojausi.

/groovy, 2008 spalis/

 

Mane ši knyga erzina. Matyt, kaip Luiziana yra alergiška musulmoniškai tematikai, taip aš – šiuolaikinės anglės gyvenimo kasdienybės aprašymui... Knygos veikėja Holly, bent jau pirmuosiuose skyriuose, man simbolizuoja viską, kas man nepatinka šiuolaikinių jaunų britų elgesyje – mėto pinigus brangiems skudurams, kur reikia ir kur nereikia vartoja žodelius crap, shit ir dar blogesnius, laksto po naktinius klubus ir kaskart ten nusigeria iki žemės graibymo... Niekaip nesugebu įsijausti į taip mąstančios ir besielgiančios moters išgyvenimus. O ir knygos stilius, švelniai tariant, nekoks. Kai randu tokius sakinius kaip „Holly drifted from room to room while she sobbed fat, salty tears“, man norisi mesti knygą pro langą.

[…]

Labai atmestinai parašyta knyga, autorės stilius kaip trečios klasės mokinukės. Skaityti šią knygą originalo kalba galėčiau rekomenduoti nebent besimokančioms angliškai – nereikės žodyno.

/Jurzole, 2008 spalis/

 

Šita knyga – knyga nugalėtoja. Ant jos kūpso vainikas „Mis falšas“.

/Savūnė, 2008 gruodis/

 

Knyga lengva, labai lengvai skaitosi ir man ji patinka.

[…]

Gal kai kam ir falšas ši knyga, bet kaip iš „Madame“ serijos ir lengvo skaitalo knyga, man ji visai patinka. Ne visada norisi skaityti rimtas knygas, o atsipalaidavimui šita knyga bent jau man puikiai tinka.

[…]

Nors ir daug kas šią knygą kritikuoja, kad tai falšas, popsas ir plagiatas, man ši knyga patiko. Man ji pasirodė labai jausminga, gyvenimiška ir nuoširdi. Skaitydama šią knygą labai į ją įsijaučiau. Ir juokiausi, ir graudinausi, ir vietomis šnirpščiau nosį. Manau, kad šią knygą labiau supranta tie skaitytojai, kurie mylėjo ar myli bei kurie yra išgyvenę netekties jausmą. Tuomet yra lengviau suprasti ir knygos heroję. Tada jos nuolatinis gailėjimasis savęs, žliumbimas, pinigų švaistymas ar nusigėrimas iki žemės graibymo klube kartu su draugėmis neatrodo lėkštas ir juokingas. O pagrindinė knygos mintis labai paprasta – jei atradote savo tikrąją meilę, nepaleiskite jos iš rankų. Branginkite kiekvieną minutę, praleistą kartu su savo artimais žmonėmis, ir nešvaistykite laiko veltui, nes vėliau to laiko gali ir pritrūkti.

/agnuzeb, 2008 gruodis, 2009 sausis/




Jeigu mane dabar pamatytum

 

Skaičiau. Nerekomenduoju. Nepatiko.

/zis, 2009 rugsėjis/


Lengvai skaitoma, miela, gera knyga apie tai, kad juk noris turėti tokį draugą, kuris visad tave suprastų.

/Elise, 2009 birželis/


Labai šilta ir graži knyga, primenanti vaikystę ir tai, ką suaugusieji dažnai pamiršta – vėjavaikiškumą, linksmybes, mažas smulkmenas, emocijas...
/groovy, 2011 balandis/