Amis, Martin

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail


Nakties traukinys


„Nakties traukinys“ man vis dėlto pasirodė nevertas didelio dėmesio. Nebent dėl ankstesnių kalbų, kaip vyras rašytojas galėtų įsijaust į personažo moters kailį. Čia pagrindinė herojė, kurios vardu pasakojama – gyvenimo vėtyta ir mėtyta nebejauna detektyvė, buvusi alkoholikė. Pats romanas – netradicinis detektyvas, jame jau iš pat pradžių numanoma savižudybė, tačiau visokiais pasakojimais, prisiminimais ir veiksmais bandoma iš jos išlaužt arba žmogžudystę, arba kieno nors kaltę dėl privedimo iki savižudybės, arba ją (savižudybę) bent pateisint, nes priežasčių ne tik šiaip nėra, bet labai labai nėra: mirusioji – gražuolė, turtinguolė, mylima ir mylinti, puiki ir vertinama specialistė darbe ir šiaip sėkmės kūdikis. O tas bandymas įsilaužti į kietą buvimo moterim kiautą išreiškiamas taip:
„Ir apskritai visoje šalyje moterys detektyvės šauniai atlieka savo darbą, darbą, už kurį skiriami apdovanojimai. Bet aš manau, kad, matyt, jos – tikrai tikrai nepaprastos moterys. Daugelį kartų, kai dirbau Žmogžudysčių poskyry, sakiau sau: „Bėk tolyn nuo čia, mergaite. Juk niekas tavęs nelaiko. Tiesiog išeik.“ Žmogžudystės – vyrų darbas. Vyrai jas įvykdo, vyrai po to su jomis ir terliojasi, vyrai tiria jas, vyrai už jas ir teisia. Nes vyrams patinka prievarta. Moterys čia nevaidina jokio svarbesnio vaidmens, išskyrus tuos atvejus, žinoma, kai tampa aukomis, netenka artimųjų arba būna liudytojos.“
Ir toliau: „Prieš dešimt ar dvylika metų, kai baigiantis Reigano kadencijai vyko ginklavimosi varžybos, visi galvojo apie atominį ginklą, ir man atrodė, kad artėja paskutinė žmogžudystė šioj žemėj ir vieną dieną man paskambins dispečeris ir praneš apie penkis milijardus žuvusiųjų: „Visi žuvo, išskyrus tave ir mane.“ Būdami aiškios sąmonės, dienos vidury vyrai sėsdavo už stalų ir kurdavo visokiausius planus, kaip nužudyti visus.“
Mano supratimu, šie pasažai yra autoriaus nesėkmė. O visa kita, ko neparašiau, daug geriau iš senstelėjusios moters pozicijos perteikta.
Ir vis dėlto, tas „oi, gal detektyvas, bet ne, oi, gal psichologinis romanas“ patyrė imho fiasko.
/Savūnė, 2008 gruodis/