Bowles, Paul

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:

„Dangaus prieglobstis“

„The Spider's House“

Na ir tegul

 

 

 

Dangaus prieglobstis

 

Pradėjau skaityti „Dangaus prieglobstį“. Kol kas labai patinka. Labai įtaigus Bowles pasakojimo stilius... pradžioje yra scena, kur Portas išeina pasivaikščioti po naktinį miestą... atrodė, kad tuoj tuoj užuosiu tą karštą dykumų vėją pietų nakties tamsoje. Seniai neteko patirti tokios vaizdinės skaitymo terapijos. Tik šiek tiek kliūna prancūziškos ir arabiškos frazės, kurios, aišku, neišverstos... Suprantu, kad jų ir nereikia suprasti, bet man taip smalsu, kas ten sakoma! Prancūziškai dar suprantu daugmaž, o arabiškos frazės – abrakadabra. Teks, matyt, eiti pas kolegą marokietį, kiek žinau, jis ir prancūziškai, ir arabiškai moka...

Ai, tiesa, dar ir ispaniškų pora replikų buvo! Bowles, matyt, iš poliglotų padermės...

[...]

LABAI patiko. Perskaičiau lengvai ir greitai, bet ir pasimėgaudama. Tik paskutinė dalis pasirodė keistoka ir kiek „nesiklijuojanti“ prie likusio pasakojimo, bet iš kitos pusės, kitokia pabaiga irgi būtų buvusi „ne tas“. […] O šiaip knyga sužavėjo. Ir nors nepajėgiau pajusti simpatijos nė vienam iš pagrindinių veikėjų, tai visai netrukdė įsijausti į knygą. Gal todėl, kad iš tiesų pagrindinis šios knygos veikėjas yra Afrika – paslaptinga, egzotiška, europiečiui nesuvokiama, kartu ir viliojanti, ir gąsdinanti... Išvis šią knygą verta skaityti jau vien dėl nepaprastai vaizdingų dykumos aprašymų, nors tai toli gražu ne vienintelis knygos privalumas. Žodžiu, aš sužavėta ir visoms dar abejojančioms siūlau šią knygą skaityti.

/Jurzole, 2008 gruodis/

 

Vienąsyk slystelėjo koja, ir dykuma mane įsiurbė.

Tikrai yra apie ką diskutuot.

/klopedija, 2008 gruodis/

 

Perskaičiau prieš mėnesį, bet ji lig šiol manęs nepaleidžia. Po, rodos, paprastu tekstu slypi gili ir klampi praraja. Baugi knyga, bet magiškai patraukli. Dar vis svarstau, mąstau, analizuoju, kas herojus pastūmėjo būtent į tokią, o ne kitokią situaciją. Bet vėliau supranti, jog tai neišvengiama, nes jie atvažiavo numirti (ar atgimti?). Kiekvienas savaip. Ne veltui knygos pradžioje papasakota istorija apie arbatą Sacharoje.

/Darbinga, 2008 gruodis/

 

Dar visai nedaug perskaičiau, bet džiaugiuosi, kad ją atradau... žinoma, su jūsų pagalba, nes kitaip, manau, tikrai nebūčiau atkreipusi į ją dėmesio...

[...]

Jei trumpai, tai įspūdis dvejopas: kartais knyga kabindavo, kartais tiesiog „stumdavausi“ per ją. Įspūdį sugadino pabaiga. Ji man pasirodė kažkokia neįtikinama, nors lyg ir turiu kuo pateisinti herojės poelgius, bet... tiesiog paskutinis skyrius buvo kažkoks dirbtinis. Tačiau šiaip šią knygą perskaityti rekomenduočiau.

/Minciukas, 2009 sausis/

 

Na, o aš kol kas vis dar bandau perprasti, koks tas „Dangaus prieglobstis“. Anotacijoje kalbama apie metaforą, bet kol kas jos neįžvelgiu, dar sunkiai susigaudau, kas ir prie ko, stilius – monotoniškas, pastraipos gale jau pagaunu save nuklydus mintimis kažkur toli, nebeprisimenu, ką rašė jos pradžioje. Toks hipnotizuojančiai migdantis reikalas, bent jau kol kas. Gal vėliau įsivažiuos? Kol kas vos 50 psl. teįveikiau... Nesunki knyga, bet žiauriai monotoniška kažkokia.

/Salsa, 2009 sausis/


Sutinku dėl pabaigos, man ji irgi keista pasirodė. Nors kai pradėjau galvoti, kokia galėjo būti geresnė pabaiga, nieko gero nesugalvojau... […] Bet va to „stūmimosi“ tai nepatyriau, man labai „skaniai“ skaitėsi, nuo pradžios iki galo. Labai noriu dar ką nors šio autoriaus perskaityti.

/Jurzole, 2009 sausis/


Beje, gal jums pasirodys keista, bet kai šiandien bendradarbei kalbėjau apie „Dangaus prieglobstį“, savaime išsprūdo palyginimas su „Gėlių krauju“, tiek realistiškai abi aprašytos. Tik pirmoji labiau primena pasaką, o antroji šiuolaikiškesnė, bet abi įtraukia ir užburia.

/tutele, 2009 vasaris/


Kaip knyga - man patiko, įtraukė... o istorija vietomis na... keista, keista... bet Kitę aš supratau.

/Brūkšniukas, 2009 balandis/

 

Apie "Dangaus prieglobstį" vis dar galvoju. Apsėdo mane ta knyga. Labai arti nugulė, beveik ant širdies.
Perskaičiau jūsų diskusiją - gaila, kad neįsijungiau tuomet. Viskas ten pasakyta.
Ne su viskuo sutinku, tiesa. Manęs nekankina klausimai "kodėl". Nelaikau ir dykumos itin svarbia knygos dalimi. Ji įspūdingai pavaizduota, ta dykuma. Tokia baisiai literatūriškai-kiniškai-tapybiška. Bet taip pasiklysti savy/tarp žmonių galima ir Karoliniškėse.
Viena vieta man kliūva ( kaip ir kažkam iš diskutavusiųjų, deja, neįsidėmėjau nick'o) - epizodas su arabu. Truputį per saldu gal? Įtartinai primena pasakas apie haremus.

/ane, 2009 birželis/


Diskusijoms plati dirva, nes bent jau man – milijonai klausimų. Pirmus puslapius skaitydama piktinaus: negi apie šituos infantilius, neurotiškus (čia labiau Kitei tinka), išpindėjusius ir egoistiškus amerikonus, kurie iš dyko buvimo nebežino kas su jais darosi, nei ką jie veikia su savo gyvenimais, bus įdomu skaityti... Bet buvo įdomu. Nors veikėjai, jų poelgiai ir toliau liko man sunkiai suprantami, Bowles‘o gebėjimas užburti skaitytoją savo pasakojimu kažkaip numaldė mano piktinimąsi. Tik perskaičius taip norisi su kuo nors pasikalbėti.

/Shusha, 2009 rugpjūtis/


Neprisimenu, kad kada būčiau skaičius knygą, kur visi veikėjai mane šitaip nervintų. Nepajutau simpatijos nei vienam. Bandžiau suprasti, pateisinti jų poelgius - irgi sunkiai sekėsi. Tiesiog toks gyvenimo būdas ir pasaulis ne man. Bet nežiūrint viso to, vis tiek negalėjau jos numesti.
/zose61, 2010 sausis/


Perskaičiau „Dangaus prieglobstį“ ir šiek tiek paskaičiau jūsų susižavėjimo šūksnius mūsų puslapyje. Pritariu: šiurpi, klampinanti, gili, gera. Kiek skaičiau jūsų komentarus, tai daug kam kliūna paskutinis skyrius, meilė arabui ar epizodas su Taneriu. Man tai ne. [...]
Kaip ir daugelio skaičiusių, knyga manęs taip greitai nepaleis.

/Alexia, 2010 rugpjūtis/


Knyga linksniuota daug kartų šitoj temoj - ir dabar suprantu, kad ne be reikalo. Antru prisėdimu jau beveik ir įpusėjau, dabar jau noriu mažint tempą, nes retai pasitaiko toks subalansuotas literatūrinis malonumas - ir gilus, ir subtiliai lengvas, nevarginantis klejonėmis ir nukrypimais, bet ir neslystantis paviršium.
Viskas man toje knygoje kol kas patinka - ir tema, ir veiksmo bazė, ir charakteriai. Ir forma, ir turinys. Jokių priekaištų - tiesiog puiki knyga, ir tiek. Ačiū klubietėms, padėjusioms ją atrast.

[...]

Knyga labiausiai sužavėjo net ne tiek įspūdingais dykumos aprašymais, kultūrinių skirtumų atvaizdavimu, kiek charakteriais ir vidiniais personažų ieškojimais. Radau ten daug minčių, kurias pati dažnai rutulioju.
Išorinė dykuma - tik geras fonas atskleist vidinėms kovoms. Žodžiu, man tie žmogeliai pasirodė pakankamai artimi ir suprantami, nors jų veiksmai kartais atrodė gana drastiški, bet tokiomis aplinkybėmis nelabai ir šokiruojantys.
Dar labai taikliai užčiuopta santuokinės krizės esmė. Nors net nežinau, ar tai krizė - tiesiog daug metų pragyvenus santuokoj, panašūs jausmai pasidaro beveik natūralūs. Supranti, kad tas ir būtent tas žmogus tau yra tinkamiausias iš visų pasaulio žmonių, bet visą laiką ieškai to požiūrių aukso vidurio, o jis vis tolsta kaip koks dykumos miražas. Nors nežinau -kitiems gal taip ir nebūna, gal jie tiesiog gvyvena paprastai, ilgai ir laimingai.
Žodžiu, man tai pasirodė labai artima dūšiai knyga, o ir visais kitais požiūriais LLLLL - pagal naują klubo klasifikaciją.

[...]
Paskaičiau dalį jūsų diskusijos ir negaliu nutylėt. Mane tas "Dangaus prieglobstis" užkabino visų pirma būtent emociškai, nors daugelis jūsų, pasirodo, ne. Atradau ten daug savo vidinių ieškojimų atspindžių ir charakteriai man atrodo artimi - ir Porto, ir Kitės. Ir tie jų santykiai atrodo suprantami, ir pastangos kažką juose taisyt - akivaizdžiai beviltiškos, bet suprantamos. Šiaip dauguma jų santykių detalių man atrodo labiau metaforiškos - pažodžiui negalėčiau to kažkaip susiet su savo patirtim. Bet tos metaforos iki skausmo taikliai pataiko į pačią esmę. Dabar galvoju, kad į Afriką turbūt man geriau nevažiuot, nes baigtųsi turbūt nekaip. Užtenka ir minčių viražų.

/svetima, 2011 sausis, vasaris/


Keista knyga. Skaitant nepaliko "deja vu" įspūdis. Bet ne turinio, o stiliaus ar gyvenimo būdo aprašymo prasme. Paskui susivokiau, kad primena Capote "Pusryčius pas Tifanį" . Skaitant lydėjo lengvas nuobodulys, beprasmiškumo jausmas, bet mesti knygos nesinorėjo. Pabaigiau ir... per Pegaso išpardavimą nusipirkau "Na ir tegu". Vadinasi, visgi kažką užkabino viduje "Dangaus prieglobstis".

/Mamce, 2011 kovas/

 


 

The Spider's House

(Voro namai)


Pradėjau „The Spider's House“, įtraukia gal labiau negu „Dangaus prieglobstis“, ramus kasdieniškas pasakojimas apie Maroką 1952  m. traukiantis prancūzų valdžiai. Perskaičiau dar nedaug, bet musulmonų nemylėtojoms nerekomenduoju, nes gali užeit noras džihadui prieš juos visus. Labai aiškiai pateikiamas jauno arabo požiūris į „tuos visus nazarėnus ir kitokius“. Šviečias, kad knyga nebus tokia vienpusiška ir tuoj sulauksiu amerikiečio požiūrio į „tuos visus musulmonus“. Man labai patinka, tik nžn, ar galėsiu baigt, gali biblioteka atimti.

[...]

P. Bowles „Spider's house“ gal labiau patiko man [už „Dangaus prieglobstį“], mažiau nelogiškų veikėjų.

/madrugada, 2009 sausis, vasaris/


Kartu su P. Bowles "keliavau" į Maroką, į Fesą - skaičiau „Дом паука“. Knyga tikrai nenuvylė ir paliko gal net didesnį įspūdį, nei "Dangaus prieglobstis". "Voro namuose" ryškesnis visuomeninis, politinis fonas, dar stipriau akcentuojamas Rytų - Vakarų, islamo - krikščionybės konfliktas, skirtumai ir pan.

/Dolitlė, 2009 liepa/

 



Na ir tegul


Knyga patiko. Savo dvasia labai panaši į "Dangaus prieglobstį". Keisti amerikiečiai blaškosi po Tanžerą ieškodami savęs ir gyvenimo prasmės.
Knygoje daug lijo, kaip tik ir pas mus, kai skaičiau šią knygą, kasdien lijo. Knyga labai atitiko mano nuotaikas, tai perskaičiau su malonumu. Nors pabaigoje šiek tiek buvo kraupu.

/radasta_, 2009 gruodis/