Aksionov, Vasilij

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:

"Maskvos saga"

"Krymo sala"

"Paslaptinga aistra"




Maskvos saga


Aš vis dar stalinistinėje Rusijoje su Aksionovo „Maskvos saga“. Baigiau pirmą trilogijos knygą ir tuoj pat griebiau antrą. Gerai parašyta, įdomūs intarpai su reinkarnacijos idėjomis: pateikiami šuns, voverės migloti prisiminimai apie jų buvimą žymiomis Rusijos istorinėmis asmenybėmis. Kažin ar autoriui tikrai buvo artimos reinkarnacijos idėjos, ar čia tik meninė priemonė?

[...]

Tikrai puiki knyga, kur taip pat pasakojama šeimos istorija. Jau kelis kartus rašiau, kad knyga parašyta įdomiai ir tikrai rekomenduoju toms, ką domina stalinistinis Rusijos istorijos laikotarpis. Beje, plačiau aprašomi tik tie istorijos momentai, kurie palietė Gradovų šeimą, t. y. šalies istorija pateikiama per šeimos istoriją.

/langana, 2008 rugsėjis/


„Maskvos saga. Žiemos karta“ - pirmoji trilogijos dalis, audioknyga. Knygoje pasakojama apie Rusijos inteligentų Gradovų šeimos gyvenimą stalininėje Rusijoje, veiksmas vyksta 1925-1939 metais, prasideda nepu, o baigiasi represijom. Nėra vientiso nuoseklaus pasakojimo, kiekvienas skyrius pasakoja vis kito veikėjo gyvenimo epizodą vis kitu laikotarpiu - gaunasi spalvinga mozaika, sudaryta iš kartais labai skirtingų gabaliukų. Bet papasakota įtaigiai, įdomiai. Klausydamasi labai norėjau pabuvoti Tbilisyje - tiksliau, Tiflise, tokiam, koks jis buvo prieš beveik šimtą metų. O vieną vakarą, prisiklausiusi apie "22 naujus tardymo metodus", taikytus Lubiankos kalėjime, net kažkokius keistus košmarus sapnavau, kas man šiaip jau retai pasitaiko...
/Jurzole, 2010 balandis/


Perskaičiau/išklausiau antrą ir trečią dalis. Tik mažus gabaliukus skaičiau, didžiosios dalies klausiausi. Toliau pasakojama pirmoje dalyje pradėta Rusijos inteligentų Gradovų šeimos istorija, nuo II pasaulinio karo iki 1953-ųjų metų. Kaip ir pirmoje dalyje (kurią išklausiau prieš gerus metus ir kažkaip tuo metu nebenorėjau daugiau), pasakojimo mozaika dėliojama iš mažų gabalėlių, kiekviename skyriuje pasakojant vis apie kito veikėjo gyvenimą. Veikėjų gal kiek per daug, tai ir mozaika tokia šiek tiek išbarstyta. Bet patraukia pati tema - stalinizmas, karas, represijos, dviguba moralė, baimė ir sąžinės konfliktai... visa tai, kas buvo taip nenormaliai normalu anais laikais, ir ką ir aš dar spėjau šiek tiek patirti. Ir dar nauja buvo (man), kad atvirai rašoma apie mažiau gražias karo puses - be to "socialistinio realizmo" prieskonio, kuriuo buvo persunktos dar anais laikais mano skaitytos "teisingai rašančių" autorių knygos apie karą. Knyga patiko, nors buvo ir atvirai nuobodžių vietų. Ir intarpai apie gyvūnus man kažkaip nelabai "lipo". Bet bendro įspūdžio nesugadino.
/Jurzole, 2011 liepa/




Oстров Kрым

 

Pabaigiau klausyti „Oстров Kрым“. Visai nebloga, nors ''Moskovskaja saga'' man padarė daug didesnį įspūdį. „Oстров Kрым“ - pusiau fantastinė, bet su labai gerai pažįstamom sovietinėm realijom. Tikiu, kad tada ji turėjo skambėti labai drąsiai ir užimti kvapą. Bet dabar... Novatoriškai ji nebeskamba, esam daug blogesnių dalykų apie Tarybų Sąjungą girdėję, o literatūrinė vertė kažkaip abejotina. Aš neįžvelgiau, tiesą sakant. Ko gero, viena iš tų knygų, kurias reikėjo skaityti laiku.

/langana, 2010 balandis/












Таинственная страсть. Роман о шестидесятниках

 

Tai buvo pirmoji skaityta V. Aksionovo knyga, tad palyginti su kitais jo romanais nelabai pavyks. Galiu tik pasakyti savo nuojautas: man atrodo, ji labiau panaši į "Maskvos sagą", nei į kitus V. Aksionovo kūrinius. Tai - vis tik romanas arba, geriausiu atveju, labai stipriai beletrizuoti atsiminimai apie 1963-1994 metus. Romane aprašomi tikri įvykiai: N. Chruščiovo 1963 m. išsakyta jaunųjų rašytojų kritika, 1968 m. TSRS kariuomenės įsiveržimas į Čekoslovakiją, "Metropolio" almanacho kūrimas ir jo sutriuškinimas, V. Vysockio laidotuvės, garsieji poetai R. Roždestvenskis, A. Voznesenskis, B. Okudžava, B. Achmadulina, J. Jevtušenka, R. Roždestvenskio liga, jo netektis ir t.t. Veikėjų pavardės perkurtos, bet kai kurios lengvai atpažįstamos: Vaksonas - Aksionovas, Robertas Er. - Robertas Roždestvenskis, Jan Tušinskij - Jevgenijus Jevtušenka ir pan. Kitų herojų pavardės iššifruojamos įžangos žodyje arba prie nuotraukų pateiktuose paaiškinimuose. Beje, nuotraukų pateikimas šiek tiek sujaukia knygos žanrą: atrodytų, jei jos pateikiamos, tai ir aprašomus įvykius, charakterius, visą knygos tekstą reikėtų vertinti kaip dokumentiką, bet taip nėra. To neslepia ir pats V. Aksionovas. Įdomu tai, kad romane aprašomas ir mūsų dailininkas, plaukikas Stasys Krasauskas, labai artimai bendravęs su maskviškiais kultūros žmonėmis. Šilčiausias, išsamiausias yra Roberto Roždestvenskio personažas.
Smagu buvo šifruoti, atpažinti minimus asmenis, pasinerti į aprašomo laikotarpio oficialų ir neoficialų kultūros pasaulį.

/Dolitlė, 2010 gegužė/