Gutauskas, Leonardas

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Nuomonės apie rašytoją:

 

Iš lietuvių autorių pirmiausiai rekomenduočiau L. Gutauską. Šiaip nesu gimtosios literatūros gerbėja, bet šio autoriaus nė viena knyga nenusivyliau. Tik lietuvių eseistai, mano manymu, įdomesni nei romanistai.

/gintarelia, 2008 liepa/

 



Atsiliepimai apie knygas:


"Musės. Palėpė"

"Vilko dantų karoliai"

"Daiktai"

 




Musės. Palėpė

 

Man "Musių" dalis pasirodė stipresnė. "Palėpė" pasirodė per daug nusiseiliojusi. Vis dėlto L. Gutauską lietuvių literatūroje laikau vienu iš pačių pačiausių ir iki šiol Dolitlei esu dėkinga už šio rašytojo atradimą.

/gintarelia, 2008 spalis/

 

Pradėjau "Musės. Palėpė". Uuupsss... Kas skaitėt, turbūt prisimenat pirmuosius puslapius. Nesu tokio natūralizmo gerbėja. Nežinau, ar prisiversiu skaityti toliau. Pabandysiu...

[…] Šiuo metu kaip tik skaitau Dolitlės numylėtas "Musės. Palėpė". Tiksliau, "Musių" neįveikiau - jos įveikė mane. Na, šlykštu man skaityti, negaliu prisiversti. Bet "Palėpė" žavi. Gal ir tema tokia nenuvalkiota. Ne apie jaunystės aistrą, o apie pagyvenusių žmonių realybę. Nors skaitai apie ligos sukeltus išgyvenimus, bet nepalieka šviesos, giedros įspūdis, nes herojus sieja 40 m. bendros meilės. Man gražu...

[...] Miela. Bet turbūt ne mano mėgstamiausias lietuvių rašytojas (gal kad vyras?). Daugiau, greičiausiai, neskaitysiu...

/Mamce, 2008 rugsėjis, spalis/





Vilko dantų karoliai


Lygiagrečiai su kitomis knygomis jau visi metai skaitau L.Gutausko "Vilko dantų karolius". Tokia knyga pasimėgavimui. Labai graži kalba, siela atsigauna.

/radasta_, 2008 spalis/



Daiktai

 

Ypatingai mėgavausi geros, tikros literatūros tekstu - Leonardo Gutausko romanu "Daiktai". Tai tarsi dviejų žmonių - autoriaus ir jo žmonos- gyvenimo istorija, apimanti 1939-2007 metus ir papasakota juos supančių daiktų "akimis". Pirmoji pasakotoja - lėlė Skudurinė Onutė, prisimenanti savo šeimininkės, trimetės Margaritos vaikystę 1939 metų Kaune, Margaritos studijas Vilniuje ir pan.
"Daiktai " man pasirodė tarsi savotiškas ankstesnių Gutausko romanų "Musės" ir "Palėpė" lydinys : pasakojimo forma panaši į "Muses", o nuotaika, lyrizmu - į "Palėpę". Tik "Daiktuose"nėra to šiek tiek per didelio sentimentalumo, kurį jutau "Palėpėje". Taip kad apturėjau tikrą skaitymo malonumą, didžiulį dūšios džiaugsmą.

/Dolitlė, 2009 kovas/


Pasiėmiau skaityti L. Gutausko romaną "Daiktai". Bet kad aš taip iš lėto skaitau, tad nežinia kada ir pabaigsiu.

Dviejų žmonių gyvenimo ir meilės istoriją pasakoja daiktai. Nieko panašaus neteko dar skaityti. Žavi ne tik pats romano pateikimas, bet ir kalba. Lengva, paprasta ir turininga.
/janna, 2010 gruodis/