Aukštakalnytė Hansen, Eglė

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Mama Afrika

 

Skaičiau Karen Blixen "Iš Afrikos", o dabar įpusėjau Aukštakalnytės "Mamą Afriką". Sakyčiau, tai panašios, bet kartu ir skirtingos knygos. K. Blixen remiasi savo gyvenimo Afrikoje įspūdžiais, bet jos knyga - literatūrinis kūrinys, romanas, tad tikrai man įstrigo savo subtilumu, žodingumu, ypatinga nuotaika. E. Aukštakalnytės "Mama Afrika" viso to literatūrinio, meninio fono ir neieškojau, ir neradau. "Mama Afrika" mane labiausiai patraukė savo pažintine prasme. Nors ir K. Blixen aprašo vietinių genčių papročius, bet tikrai ne taip išsamiai, iliustratyviai, kaip E. Aukštakalnytė. Taip kad šios dvi knygos - gal kiek skirtingi, bet saviti požiūriai į Afriką, jos gamtą, žmones. Man abi knygos labai patiko: tiek puikus K. Blixen romanas, tiek publicistiniai, betarpiški E. Aukštakalnytės įspūdžiai.

[.....] Labai lengvai, smagiai ir greitai suskaitoma knyga. Aišku, tai ne romanas ar apysaka, tad meninių aukštumų tikėtis neverta. Bet man labiausiai patiko pačios autorės gyvenimo Afrikoje betarpiški įspūdžiai ir pasakojimai apie Afrikos tautelių papročius, tradicijas. Oi, kokie didžiuliai kultūriniai skirtumai tarp mūsų, europiečių ir Afrikos tautelių  Ir, aišku, labai įstrigo nuotraukos. Kiek daug jų ir kokios jos įdomios.

/Dolitlė, 2008 kovas - lapkritis/

 

Pabaigiau "Mama Afrika" ir belieka likimui padėkoti, kad ne Afrikoje gimiau. Puiki pažintinė knyga.

/Pajauta, 2008 kovas/

 

Aukštakalnytė-Hansen "Afrika" - dėkoju čia gyrusioms už rekomendacijas. Tik pradėjau, bet smagi, smagi.

/Gaziulka, 2008 kovas/

 

O dabar pradėjau "Mama Afrika". Man labai patinka. Paprastai, suprantamai ir aiškiai perteikiamas toks egzotiškas ir neįprastas mums gyvenimas......

/Minciukas, 2008 kovas/

 

Nu aš tai negaliu atsiplėšti nuo ,,Mama Afrika" knygos. Užsimaniau ir aš į Afriką, tik va MB nepritaria. Labai faina knyga.

[...] Labai gerą įspūdį paliko!!!

/Pandora2006, 2008 kovas/

 

Labai patiko kaip pažintinė-informacinė.

/rutulux, 2008 balandis/

 

Vakar subaigiau "Mamą Afriką" - keistokai parašyta, įdomi, visom prasmėm spalvinga knyga, padėjusi eilinį kartą patvirtinti nuomonę, kad ačiū Dievui, gimiau ir gyvenu Marijos žemėj. Dėl puikiai aprašytų įvairių tautelių tradicijų, švenčių, ceremonijų ir kasdienybės galima jaukiai ir saugiai keliauti po tą šalį nenusirangant nuo nuosavos minkštos sofutės ir netgi atleisti autorei už tą nesyk, tarsi nevietoj, pratrūkusią isteriją kalbant apie meilę (meilę?) Afrikai. Nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis?

/Shusha, 2008 balandis/

 

Dar liko truputis perskaityti, bet man tai labai labai žavi knyga.

/Bitute, 2008 gegužė/

 

Kokia šilta knyga, labai tinka šventiniam laikotarpiui. Ypač tiks besidomintiems kitomis kultūromis.

/groovy, 2008 gruodis/

 

Baisiai ta knyga mane nervina […]. Nu nesuprantu, kaip galima tikinti (ir dar pačiai tuo tikėti), jog myli Afriką ir jos gyventojus, o tam pačiam puslapyje tiesiog smelkiasi rasizmas ir įsitikinimas, jog vietiniai gyventojai yra „žemesni“, netikėliai ir nieko verti.

/As ir Morka, 2009 sausis/


Turbūt daugiau informatyvi knyga. Širdies ten nedaug, daugiau nebent tose vietose, kur pasakojama apie moterų dalią Afrikoje (Jezau, kaip gerai, kad gimiau Lietuvoje). Tiesiog europietės įspūdžiai, paremti informaciniais šaltiniais. Iš interviu su autore, jos egzotiškų rūbų įsivaizdavau vos ne Blixen, tačiau skaitydama pamaniau, kad dalyvavimas su kitais užsieniečiais viename kitame rituale dar nerodo kažkokio ypatingo ryšio su tokia tolima kultūra. Knyga neprastai parašyta, įdomi, gražios nuotraukos, taigi perskaityti ar bent paskaityti tikrai verta.
Deja, nė viena skaitytų knygų nebuvo tokia įtaigi kaip Karen Blixen knygos. Bet nereikia norėt...

/Aimma, 2009 kovas/

 

Man ji patiko tuo, kad kaip publicistika buvo tikrai šilta ir jaučiau autorės meilę žmogui apskritai, nepriklausomai nuo jo spalvos.

/groovy, 2009 kovas/

 

Aukštakalnytės knygą mielai perskaičiau, bet jau tikrai nervino reklaminis jos lyginimas su Karen Blixen. Visiškai skirtingi kūriniai. Aukštakalnytės knyga - kelionės įspūdžiai, publicistika, o K. Blixen - tikroji literatūra, romanas.

/Dolitlė, 2009 kovas/


Pabūsiu nepopuliari, bet mane ši knyga nuvylė. Tikėjausi daugiau, o radau kažkokį kratinį - tiesiog sumesta krūva tekstų be jokios struktūros, be nuoseklumo - nei turinio, nei stiliaus, nei chronologine prasme. Toks jausmas, kad knyga visai neredaguota (redaktorės pavardės nėra, tai gal jos net nebuvo?).
Turinys įdomus, bet susidaro įspūdis, kad autorė sudėjo tokius tekstus, kokius turėjo. Įdėti keli laiškai (su visais "sveiki, čia Eglė iš Afrikos, tikiuosi, jūs manęs pasiilgot"). Tai savaime nebūtų blogai, bet kai laiškai išimti iš konteksto ir autorė rašo laiškus savo pažįstamiems, eiliniam skaitytojui dažnai pritrūksta informacijos, neaišku, apie ką ji kalba. Pvz., vienoje vietoje rašo, kad į safarį su jais važiavo keli vienos TV fotografai ir Eglės klausinėjo, iš kokios jie televizijos, kad su tokia profesionalia aparatūra. Tai va, tas klausimas ir man iškilo - būtų buvę įdomu sužinoti, ar ji kam dirba taip filmuodama, ar tiesiog savo malonumui, taip pat trumpa priešistorė - kaip sugalvojo pradėti fotografuoti/filmuoti Afriką ir nuo kada tai daro profesionaliai.
Po laiško kito skyriaus stilius staiga - kaip iš gamtos pažinimo vadovėlio. Gerokai persūdyta faktinės informacijos - na kam reikia skirti gerą puslapį aiškinimui, kiek sveria jūrų liūtų patinas, o kiek - patelė. Čia juk enciklopedinė informacija. Lygiai taip pat, skaitydama įvairių Afrikos genčių aprašymus, galvojau, kad ta vis išlendanti mėgėjiška antropologija nelabai vietoje...
Dėl struktūros suglumau jau pirmame skyriuje - kodėl retkarčiais kelios pastraipos išskirtos ir paryškintos? Tos vietos dažnai nėra 'iškrentančios' iš konteksto, taigi puikiai galėjo būti teksto dalis. Paaiškinimo knygoje neradau, tai susigalvojau savo versiją - daugelis knygoje pateiktų tekstų yra autorės laiškai artimiesiems arba gal dar straipsniai kokiam nors žurnalui, o tos paryškintos pastraipos parašytos šiai knygai, todėl ir išskirtos. Gal ir ne taip yra, bet kitokios tų pastraipų išskyrimo prasmės nematau.
Tekste dažnai trūko įvado, 'rišamosios medžiagos', paaiškinimų skaitytojui, kuris, prieš imdamas skaityti šią knygą, apie Eglės gyvenimą Afrikoje nieko nežinojo (pvz., man).
Apibendrinu: autorė turi daug įdomios medžiagos, turinys sudomina, bet iš jos turimos medžiagos buvo galima parašyti žymiai geresnę knygą. Gaila, kad autorė to dėl kažkokių priežasčių nepadarė, o leidykla/redaktoriai nepasiūlė.
Jei ne nuotraukos, tai gailėčiausi, kad šią knygą nusipirkau, o ne iš ko nors pasiskolinau.

/Helianta, 2011 vasaris/


Būsiu taip pat nepopuliari. Tikėjausi daugiau nei gavau perskaičius. Mano kuklia nuomone, tekstas daugiau tiktų straipsniams žurnaluose. Toks "neknygiškas".

/janna, 2011 vasaris/