Ivaškevičius, Marius

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:

"Madagaskaras"

"Mistras"




Madagaskaras

 

Ivaškevičių jau anksčiau mylėjau (gal tik "Žalių" neskaičiau) - šokiai per tv įtakos neturėjo, jei ką. Tuo labiau, kad žemietis, o dar gudrus - tai jau kaip ir priklauso pasidomėt, ką rašo. Buvau mačius spektaklį, bet vis tiek labai smagiai susiskaitė - juokiausi iš širdies, ir iki ašarų. K.Pokšto Lietuvos perkėlimo Madagaskaran idėja, pasiskolinta iš K.Pakšto sumanymo perkelti Lietuvą Afrikon, papasakota neva tai 20 a. pradžios kalba - labai vykęs mišinys išsirutuliojantis anaiptol ne į lėkštą komediją.

/*saulegraza*, 2008 rugpjūtis/










Mistras


M.Ivaškevičius pabrėžia, kad pjesė paremta tikrais įvykiais, kurie kartais atrodo tokie neįtikėtini. Čia veikia realios istorinės asmenybės - Adomas Mickevičius, jo žmona Celina, Žorž Sand ir Onorė de Balzakas, Frederikas Šopenas, filosofas Pjeras Lerua ir kiti.

Taigis, prašom įsivaizduoti - antra 19a. pusė, Napoleono perlaidojimui besirengiantis Paryžius.. A.Mickevičius sutinka mistrą - dvarininką Andžejų Towianskį, kuris skelbiasi esąs pranašu, stebuklingai išgydo Mickevičiaus žmoną, tuo prisirišdamas jį ir po to jį sužlugdydamas..Pjesė tragikomiška, pilna pasiutimo, šmaikščių dialogų, pastebėjimų, gal net Vaildiško žodžių žaismo, šaržuojanti romantizmą ir gal kiek tos epochos garsius žmones. Apie identiteto, lietuvybės, savęs paieškas ir didvyrių stoką...

Jei tik neberia nuo pjesių skaitymo, rekomenduoju. Tiesa, knyga labai gražiai išleista. Apie pjesės pastatymą VMT visokių atsiliepimų prisiskaičiau - bet eisiu pati pažiūrėt, kas ten ir kaip. Be to, ir tema ne apie tai.

Vieną vietą labai maga pacituoti, nes labai siejasi su knygų tematika.
Sand: Paklausyk, Onorė. Kai lietuviai susėda gerti - nežinau, ką jie ten geria..
Balzakas: Ką nors, kas mums nepatiktų.
Sand: Iškelia į viršų tą savo gėrimą, nepasakysiu, į ką supilstytą, ir sako books wake us. Ir išgeria. Įsivaizduoji, Margaret. Books wake us. Knygos mus prikelia. Mes prisikelsime knygose.
Balzakas: Čia jau, Žoržai, tavo fantazijos.
Sand: Tikrai, Frederiko lenkai man pasakojo. Kokia tauta, tiesa? Geria ir linki vienas kitam prisikelti lieratūroje. Neįtikėtina.
Aš taip ir matau šiuos žodžius mūsų temos paantraštėj. Books wake us.

/*saulėgrąža*, 2011 vasaris/