Morgan, Marlo

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Dykumos balsai. Moters kelionė į neatmenamų laikų Australiją


Esu priblokšta šios knygos ir šiek tiek pasimetusi. Šiaip tikėjausi visai ko kito, bet buvau nustebinta. Gerąja prasme. Knyga patiko, bet vietomis pasakojami įvykiai ir ceremonijos šokiravo ir net buvo kilusi mintis, ar kartais autorė nepersikaitino dykumos saulėje, o gal tiesiog kiek perdeda, nes juk pati rašė, kad šią knygą parašė jau grįžusi į Ameriką, o ne kelionės metu. Tai ir nežinau, ar priimti tuos faktus už gryną pinigą, ar tiesiog nurašyti lakiai vaizduotei... Taigi, amerikietė gydytoja darbo reikalais išvyksta į Australiją. Ji pradeda domėtis šios uždaros ir atskirtos šalies papročiais ir čiabuviais. Aborigenai, kurie palikę savo gentis atvažiavo į miestą, gyvena labai skurdžiai, negali susirasti darbo, neturiu ir negali įgyti normalaus išsilavinimo. Taigi ji nutaria suburti grupę jaunuolių ir padėti jiems sukurti savo verslą. Kai jiems jau gerai sekasi, ji sulaukia kvietimo apsilankyti vienoje aborigenų gentyje, kurie save vadina Tikraisiais žmonėmis, o visus tuos, kurie yra nutolę nuo gamtos, vadina Pakeistaisiais. Po apvalymo ritualo ji pakviečiama keliauti su jais, pamatyti jų papročius, kultūrą, pasimokyti iš jų dvasingumo, tikėjimo, kantrybės, stiprybės. Taigi, jie visi iškeliauja. Dieną eina per dykumą, ieško maisto ir vandens. Gyvena pasitikėdami tik gamta ir begaline Visata. Pasakoja savo istorijas. Na ir tarp viso to yra tokie dalykai kaip telepatinis bendravimas, o taip pat ir išgydymas atviro kaulo lūžio per naktį...

/Fatimaallaa, 2011 vasaris/


Labai patiko. Ilgai gulėjo lentynoje, bet pradėjusi perskaičiau vienu prisėdimu. Tai buvo knyga, kurios šiuo metu turbūt man reikėjo. Nežinau, kiek tikra autorės patirtis, nedrįstu to spręsti, bet šiuo metu Australijos čiabuvių, „tikrųjų žmonių“, išmintis man buvo labai reikalinga ir įdomi.
/Rasma, 2011 rugpjūtis/