Waugh, Evelyn

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:

"Vargingi kūnai"

"Sugrįžimas į Braidshedą"




Vargingi kūnai

"– Malonėkite prileisti man vonią, – paprašė Adamas.
– Deja, vonioje miega vienas ponas. Pažadinti?"

Senokai pasitaikė tokia artima dūšiai knyga.
Jei klausite, su kuo palyginčiau Evelyn Waugh, sakyčiau, su F. Scott Fitzgerald ir J.Erlicku. Rašytojas vaizduoja aukštuomenę, prabangą ir tuo pačiu ją ironizuoja, sarkastiškai šaiposi iš tuštybės ir blizgesio. Filosofija maždaug tokia: auksas (turima galvoje turtai, padėtis visuomenėje...) blizga, traukia mus ir valdo. Bet jis apsineša ir nustoja žėrėti, ima traukti naujas "auksas", lengvai įgyti turtai ir padėtis lengvai ir prarandami. O gyvenimas praeina tuščiai, nes pamatinių vertybių neįgyta.

LLLLL pagal Darių Pocevičių

/klopedija, 2011 sausis/





Sugrįžimas į Braidshedą


Man ne tai kad nepatiko, bet tiesiog nesupratau, kodėl tai turėtų būti "nemirtinga klasika", kaip buvo žadėta anotacijoj... tai daugiau jo nieko ir nebeskaičiau. O gal tiesiog netinkamas laikas skaityti buvo?

/Jurzole, 2011 vasaris/


Patiriu skaitymo malonumą. Vis iškyla asociacija su "Šeštadieniu", bet tai todėl, kad pradedama karo vaizdais, o pasakojama apie anglų dvaro (Braidshedo) gyvenimą, rutuliojama vienos šeimos istorija. Pasakojimas lėtas, liūdnokas, bet stilingas ir nenuspėjamas.

Klopedijai ačiū už autoriaus užrodymą. Pati tikrai nebūčiau atradusi.

/gintarelia, 2011 rugpjūtis/