Müller, Herta

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:

"Amo sūpuoklės"

"Šiandien būčiau geriau savęs nesutikusi"




Amo sūpuoklės

 

Knyga "kaip sūpuoklės, kurios ramiai supasi, kartais švysteli ir labai sujaudina, sukrečia, toliau vėl ramiai supasi ir vėl išmeta aukštyn ir vėl sujaudina". Labai patiko. Knyga apie vokiečių kilmės jaunuolį iš Rumunijos, atsidūrusį rusų lageryje ir ten praleidusį penkerius metus.Tarpais tikrai sukrečianti knyga. Skaičiau naktimis, nes mažiukė leidžia skaityti tik naktimis. Taigi, vertinu kaip L, ir naktimis gal geriau neskaityti.
/Pajauta, 2011 sausis/


Jeigu būčiau taikiusi Forget 100 psl. taisyklę, tai knyga būtų likusi graužtuku. Negaliu sakyt, kad iškankinau ją, bet skaičiau gana apatiškai, bele užbaigt. Visai ne to tikėjausi, realiai knyga ilgai mano atmintyje neužsilaikys. Nors ir tema skaudi, apie gyvenimą rusų lageriuose, bet neužkabino visai knyga, nesuvirpino, nepalietė širdies skaudulių ir elementariausiai net nesudomino. Labai įdomi sakinių struktūra, tokia sausoka, neemocinga. Suprantu, kad tokia tematika neparašysi balių festivalių, bet... Kartais kilo toks jausmas, kad knyga parašyta taip struktūriškai, pagal rėmus, gražiai, kaip reikia Nobelio premijai, a la tiems, protingesniems nei mes, kurie suprato knygos gerumą.

/Dorifore, 2011 vasaris/


Sunku šią knygą apibūdinti trumpai, o ilgam atsiliepimui reikėtų perrašyti visus jos skyrius... Manau, jos išskirtinumas ne turinyje, o jo pateikime. Žodžių tarime. Sakinių struktūroje. Minčių dėstyme. Visa siaubinga patirtis tarsi išdainuota poezija kasdienės akistatos su mirtimi akivaizdoje... Žodžių dėstymo grožis - tiesiog stulbinanti atasvara kiekviename puslapyje alsuojančiai kančiai, žmogiskojo prado jausmų koegzistencijai su gyvuliškais pirminiais instinktais. Tą galima jausti kasdienės mirties akivaizdoje, kur alkis priverčia atsisakyti savo sielos, o išgyventi padeda vaizduotė arba fatalizmas...
[...] Aprašiau ir kažkodėl nusprendžiau knygą pasilaikyti sau, nors maniau, kad daugiau jos nebepaimsiu. Galvoju, kad dar daug ko tuose žodžiuose neišskaičiau...

/tutele, 2011 vasaris/


Kaip tik skaitau "Amo sūpuokles", Vienu prisėdimu paskaičiau 50 psl. Ir daugiau neprisiverčiu. Ne mano skonio, ir šiaip labai nepatinka ji man.

/Forget, 2011 balandis/




Šiandien būčiau geriau savęs nesutikusi


Labai patiko. Nuo pirmųjų eilučių įtraukė. Knyga parašyta vienu srautu, pasakojamuoju stiliumi, t.y. jokios tiesioginės kalbos. Pats siužetas šokinėja laike. Praeitis ir dabartis persipina į vieną pratisą atsiminimų srautą.
Gražiai vaizduojamas moters psichologinis portretas, jos santykiai su aplinkiniais ir artimaisiais. Realistiškai piešiamas praeito amžiaus paskutinis dešimtmetis su savo papilkėjusiais ir niūriais pastatais, piktais ir viskuo nepatenkintais žmonėmis, tuščiomis ir bespalvėmis vitrinomis, pilkais ir vienodais drabužiais, be saiko geriančiais vyrais, tave stebinčiais ir įskundžiančiais kaimynais bei bendradarbiais, bukais ir nesibaigiančiais tardymais policijos nuovadoje.
Pilkas, vienodas gyvenimas su šykščiomis laimės kruopelytėmis.
/Fatimaallaa, 2011 birželis/