Flaubert, Gustave

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Ponia Bovari

 

Žodžio grožis, to grožio tiek daug, kad neveltui šis romanas laikomas literatūros šedevru. Išpuoselėta, iščiustyta. Išglostytas veik kiekvienas sakinys, kvarbatkėlės. Tačiau tuo pačiu tai pakankamai banali ir nuobodi knyga apie nuobodžių žmonių gyvenimą mažam provincijos miestelyje. Siužetas sukasi apie neišsipildžiusių lūkesčių moterį, ponią Bovari, kuri savo laimei ar nelaimei paskubėjo ištekėti už nuobodaus, vietomis netašyto, bet bekraščiai mylinčio ją vyro - gydytojo. Per geras jis buvo, per daug teigiamas. O merginai ne to reikėjo, reikėjo kažko tokio šelmiško, aistringo, intrigos. Gyvendama beprobleminį rutininį nuobodų gyvenimą, ji iš to nuobodulio susikūrė sau problemų. O kur dar prigimtis. Ši permuša viską, glostyk ir šildyk kiek nori tą vilką, bet ans vis tiek į mišką žiūri. Taip ir ši ponia. Troško kito, bet ko, net gi iliuzijas puoselėjo, aistras žaibavo, bet kas iš to.
Uždraustas vaisius visuomet saldus. Bet tas saldumas turi savybę su laiku apkarsti. Galop tas kartumas permuša viską. Skaitydama kažkur užčiuopiau sarkazmą, lyg pats rašytojas šaipytųsi iš aistrų svaigulio apimtos moteriškės. Jau tiek ten perspausta, kad.. Ir šiaip “susigyvendama” su knygos herojais pajaučiau akivaizdžią antipatiją poniai Bovari. Ji ir kvaila, ir buka, ir stokojanti motinystės jausmo, ir šiaip ji kažkokia nemiela. Tas poreikis, kuris ją visą valdo, atrodo toks primityvus. Norėčiau parašyti trumpai ir aiškiai, bet jaučiu, kad suteršiu šį įrašą ir neskaniai atrodys, bet vaizdžiai tariant: moteriškei trūks plyš prireikė kito (lytinio organo), ir tos paslapties sukuriamos adrenalino pripildytos atmosferos. Apie tai, kas su tuo susiję, sukasi planetos. Klasiką reikia įveikti, kad žinotum, apie ką eina kalba, kai sakoma “Madame Bovary”.
/Subjektyvi, 2010 lapkritis/