Solženicyn, Aleksandr

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:

"Viena Ivano Denisovičiaus diena"

"Gulago archipelagas"




Viena Ivano Denisovičiaus diena

 

Bibliotekoje radau neliestą A Soženicyno knygų seriją ir čiupau „Vieną Ivano Denisovičiaus dieną“ bei pirmą „Gulago archipelago" tomą. Skaitant pirmąją niekaip negalėjau suprasti, kodėl už nė 200 psl. neturinčią apysaką davė Nobelio premiją. Knyga gerai parašyta, beje, visas literatūrinis stiprumas atsiskleidė perskaičius, kai dar porą savaičių mintyse prie jos sugrįždavau. Tikrai lakoniška, įtaigi, filosofinių poteksčių turinti knyga. Ir vis tiek manau, kad Nobelio premijos skyrimas buvo daugiau politinis sprendimas.

/Aimma, 2010 rugsėjis/


Gera ir labai įdomi knyga. Aprašyta tik viena Šuchovo diena lageryje, nuo rytinio signalo keltis iki vakarinio gultis, bet per ją ir parodyta visa stalinistinio lagerio sistema.Parodyta, koks trapus gulago kalinio gyvenimas, kokia sunki kova už išlikimą, būvį, duonos kąsnį. Ir šiurpas eina, kad tai viena diena iš 3653, skirtų pagrindiniam veikėjui Šuchovui.

/Pajauta, 2010 spalis/




Gulago archipelagas


„Gulago archipelagas“ taip iš karto paėmė, kad pirma mintis buvo lėkti atgal į biblioteką ir pasiimti, kas liko. Didžiulis darbas, tikrai vertas Nobelio premijos, tik, žinoma, ne literatūrinės. Apie gulagus buvau prisiskaičius ,,Ogonioke" atšilimui prasidėjus, bet toks trėmimų, žudynių masiškumas, absurdiškumas buvo netikėtas. Patiko autoriaus pasvarstymai apie gėrį ir blogį žmogaus širdyje, kritiški pamąstymai apie save. Bet... paskui praleidau tarpą apie eserus, paskui dar apie kažką, paskui pradėjo erzinti patetikos intarpai, o tragiškų likimų aprašymai kartu su vasaros kaitra varė į depresiją. Sunku vertinti dramatišką, tragišką dokumentiką, čia kaip su šokių projekto balsavimu, kai balsuojama už neįgalų žmogų... Kita vertus, jeigu rašytojas apdovanojamas literatūrine premija, tai visur ir ieškai literatūros. Kol kas noriu pailsėti nuo žmonijos kančių, bet prie archipelagų būtinai grįšiu.

/Aimma, 2010 rugsėjis/

 

Man visiškai aišku, kodėl jis gavo Nobelį: ne kiekvienam pavyksta beprasmiškas, siaubą keliančias kančias aprašyti taip paprastai, be skundo ir verkšlenimo, netgi su lašeliu humoro, kad žmogus skaitytų ir suvoktų tai ne kaip kriminalinę kroniką, ne nuotykių romaną (kaip kad bandė Tom Rob Smith), o kaip sistemos absurdą ir žmonių bejėgiškumą prieš tą sistemą.
O dėl viso kito "pasirašau" po kiekvienu tavo žodžiu. "Gulago" perskaičiau I dalies apie pusę. Skaičiau, skaičiau... ir kažkas nutrūko... Pagalvojau: "Na kiek gi galima skaityti tą publicistiką?". Bet vis laikas nuo laiko išsitraukiu iš lentynos ir paskaitinėju.

/klopedija, 2010 rugsėjis/


Šią knygą skaičiau beveik 2 mėnesius. Kūrinys sudėtingas dėl savo turinio, aibės vardų, faktų, vietų,slogios aplinkos, baisumų ir genocido siaubo. Tačiau skaitymą lengvino autoriaus rašymo stilius ir pateikimas. Labai baisius ir siaubą keliančius dalykus autorius pateikia su lengva ironija, pašiepdamas ir atskleisdamas tuometinės valdžios teisėtvarką ir politiką.
Pats autorius didžiąją savo gyvenimo dalį praleido kalėjimuosė, lageriuose ir tremtyje. Visą tai labai palaužė jo sveikatą, bet nepalaužė ryžto pasakyti tiesą ir atverti liaudžiai akis. Už savo pastangas ir nuopelnus literatūrai 1970 m. buvo apdovanotas literatūros Nobelio premiją.
Pasirodžiusi ši knyga sukelė tikrą perversmą ir ir pakeitė supratimą apie padėtį Sovietų Sąjungoje. Tai atviras kaltinimas su visais įrodymais, kurio tiesiog neįmanoma ignoruoti. Rašydamas šią knygą autorius remiasi savo patirtimi, kitų kalinių pasakojimais ir laiškais, o taip pat ir kitomis knygomis, buklėtais ir šaltiniais.
Pasakojimas apima laikotarpį nuo 1918 m. iki 1957 m., o taip pat pabaigoje pasakojama, kaip buvo rašoma šį knyga ir jos nelengvas kelias pas skaitytojus. Pasakojama nuosekliai. Pirmasis tomas apima areštus, tardymus, teismus ir gyvenimą kalėjimuose, iš kurių po to visi yra paskirstomi į lagerius. Antrajame tome pasakojama apie atvykimą į lagerį, jų įvairovę ir ypatybes ir patį gyvenimą ir darbą lageryje. Trečiajame tome - yra pasakojama apie pabėgimus ir pačio autoriaus bandymą pabėgti ir apie gyvenimą tremtyje atsedėjus visą paskirtą laikotarpį ir išsilaisvinus iš lagerio.
Autorius labai tiksliai aprašė Sovietinę Rusiją:"Cтрана задушенных возможностей".
/Fatimaallaa, 2011 vasaris/