Collins, Suzanne

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Bado žaidynės

 

Nuostabi knyga apie drąsą, žmonių žiaurumą ir nežmoniškumą,  ir visas kliūtis įveikiančią meilę. Apie ateities pasaulį. Drąsiai rekomenduoju Sofijai ir Fatimalai. Būtinai perskaitykit, esu įsitikinusi, kad jums labai patiks.

/zis, 2010 birželis/


Paskutinis bandytas skaityti niekalas pasirodė "Bado žaidynės"... Numečiau jau po poros skyrių! Kažkokia Big Brothers parodija, manipuliuojanti galimybe kol kas dar netoleruotinas idėjas perkelti į virtualią skaitymo realybę - žaidynių dalyviais tampa vaikai, žudantys vieni kitus! Prancūzijoj šiuo metu vyksta eilinė programa, tai teko pamatyti dalyvaujančius, vulgarius ir susitelkusius tik į seksą iki negaliu... Tai rodoma viešam ekrane ir labai tinkamu visai šeimai žiūrėjimo metu. Mano mokiniai tokias programas tiesiog dievina... Taigi, sugrįžtant prie pačios knygos - norėta pavaizduoti neapibrėžtą laiką, greičiau ateities viziją, bet, kai paauglė, visą vargingą vaikystę išgyvenusi misdama miško uogom, kiaulpienėm, grūdais, iš atliekų virta sriuba ir pan., atsidūrusi mieste ir užsisakiusi valgyti, pradeda taip aprašinėti savo pastebėjimus: „Stalo viršus prasiskiria ir iš apačios iškyla padėklas su priešpiečiais. Vištiena su apelsino ketvirčiais, išvirta grietinėlės padaže, sudėta ant perlo baltumo grūdų, viskas papuošta mažyčiais žaliais žirneliais su svogūnais, šalia - gėlės formos bandelės. Desertui pateikiamas medaus spalvos pudingas",
Kyla klausimas - iš kur pas vaiką, medžiojantį miške, kad išmaitintų šeimą, tokie gurmaniški pojūčiai su taikliai apibūdintais ingredientais? Dar buvo pasažas apie kažkokią seksualią suknelę, turėjusią sukelti teisėjų palankumą... Vnž, iš didelio rašto išeita iš krašto. MMM – makulatūra iš didžiosios raidės.

/tutele, 2010 rugpjūtis/


"Bado žaidynės" tikrai nėra pati prasčiausia knyga iš šiuo metu leidžiamų. Ji tikrai lengvai, greitai ir įdomiai susiskaito. Tiesiog aš ją rekomenduočiau žmonėms, kuriems patinka jaunimo literatūra, o ne tiems, kurie skaito tik rimtas "suaugusiųjų" knygas.

/zis, 2010 rugpjūtis/


Net nežinau, kokiam žanrui priskirti šią knygą: utopija, fantastika, niūrios ateities prognozės, absurdas? 12-18 metų paaugliai atrenkami tam, kad dalyvautų Mirties žaidynėse, kur žudo vieni kitus. Pasakojimas gan patrauklus, kabinantis, bet niekaip nepaleidžia jausmas "kas čia per ligota fantazija?". Labai teisingai kažkuri, berods Tutele, pasisakė apie šitą skaitalą. Nevertas dėmesio. Gaila, kad atsiliepimus pamačiau po to, kai jau apturėjau šią knygą.
/Gemma, 2010 lapkritis/