Ellory, R.J.

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Tylus tikėjimas angelais

 

Nepavadinčiau knygos detektyvu, bet man patiko. Patiko laikų samplaika, patiko pasakojimo stilius, patiko neskubrus nešiuolaikiškas tempas ir nebuvo nuobodu. Ir skaitydama knygą vis mąsčiau, kad kiekvienas iš mūsų turime savo gyvenimo leitmotyvą (kas sapną, kas kokį ženklą, įvykį iš vaikystės). Ir dar pabaiga labai patiko. Nuoširdžiai rekomenduoju.

/SOFIJA5, 2010 gegužė/


Su didžiausiu malonumu baigiau skaityti. Labai patiko, įtraukė nuo pirmųjų eilučių. Tokia sukrečianti, skausminga ir tuo pačiu labai liūdna ir gyvenimiška istorija. O pabaiga tikrai netikėta, net neįtariau, kad šitaip galėtų baigtis. Kas dar neskaitėt, tikrai rekomenduočiau.

/Fatimaallaa, 2010 gegužė/


Jau senokai buvau tiek įsitraukusi, pirmą pusę knygos beveik prarijau. Neeilinė istorija, gal, tiksliau, neeilinis detektyvas. Išplėtotas, praturtintas, gal, jei taip būna, Detektyvas iš didžiosios raidės.
/martux, 2011 birželis/


Šiuo autoriumi žaviuosi dėl to, kad sugeba kaskart parašyti kitokią knygą. Kalbu esamuoju laiku, nes man jo knygos labai gyvos.
Iš vienos pusės „Vikšrą“ apibūdinčiau kaip mistinį detektyvą: kažkas įvyko, visi aiškinasi, samprotauja, niekas nieko aiškaus nežino ir nieko neišsiaiškina. Visai kaip Twin Peaks`e.
Iš kitos pusės... Skaitydama vis galvojau: "prie ko čia ta religija, fanatizmas?.." Ir nieko geresnio nesugalvoju, kaip pasakyti, jog Rebekos žodžiais ir vikšro simboliu norėta perteikti revoliucines idėjas, nukreiptas prieš religinį fanatizmą, galiojusį 17-18 amžiuje ir vėliau. Čia atskleidžiamas poreikis griauti sustabarėjusius stereotipus, papročius, dogmas ir atsiverti naujoms formoms, pažangai. Ypač patiko mintis, kad, cituoju: "... Švenčiausioji Trejybė, kurioje nėra moteriškosios lyties atstovės, negali būti šventa." Manau, galima rasti ir daugiau slaptų idėjų, alegorijų ir t.t. Tuo ši knyga ir vertinga. LLL
/klopedija, 2011 birželis/