Radvilavičiūtė, Giedra

Attention: open in a new window. PDFPrintE-mail

Atsiliepimai apie knygas:

"Šiąnakt aš miegosiu prie sienos"

"Suplanuotos akimirkos"




Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

 

O aš šiąnakt gulėjau prie/su G. Radvilavičiūtės. Ji - prie sienos, o aš jau kur vietos liko... Perskaičiau daug, norėjau dar daugiau perskaityt. Turbūt visos tų tekstų traukos priežastys buvo surašytos pirmajame knygos tekste, taip ir užvadintame "Teksto trauka". Visų nevardinsiu, vienas labiausiai įsiminė - tekstas turi būti ne per daug nutolęs nuo skaitytojo patirties. O man G.R. - kaip užupiečiams Kunčinas, vaikštom tomis pačiomis gatvėmis, apsiperkam tam pačiam turguj ir parduotuvėj. Tas (tariamas) autobiografiškumas, kai viskas, apie ką rašoma, „buvo nebūtinai“, man turbūt labiausiai patinka. ir grakštūs perėjimai prie to, kas greičiausiai negalėjo nutikti. Panašiai fantazija su realybe persipina Gavaldos apsakymuose, tik esė - žymiai dėkingesnis žanras, mažiau sukonstruotas gal, labiau tikras, arčiau skaitytojo patyrimo būtent. Vienžo, lauksiu nakties, kai galėsiu ramiai prasitęst šį skaitymo malonumą.

/marakeš, 2010 kovas/


Aš šiuo metu pasinėriau į eseistiką - skaitau, berods, trečią knygą iš eilės. Pradėjau G. Radvilavičiūtės "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos", įterpiau G. Grajauską, o abi pabaigusi pasiėmiau L. Degėsio "Kitaip nei kitaip".
Visos trys labai skiriasi, bet įdomu, kad kai kurios mintys keliauja iš knygos į knygą. Pagalvojau, kad visi mes norime būti originalūs, bet neretai nutinka taip, kad būtent savo originalu žmonės supanašėja. Čia ne priekaištas knygoms, o šiaip beskaitant atsiradęs pastebėjimas. Visos trys knygos man patinka, kiekviena savaip. G. Radvilavičiūtė - literatūrinėmis tekstų sankabomis, G. Grajauskas - ironija, L. Degėsys - vyriška logika.

[...]

Nors "Prie sienos" man kai kur buvo kiek per daug feminizmo.

/gintarelia, 2010 kovas, liepa/


Įpusėjau "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos". Labai patinka, ypač tie (cituoju marakeš) "grakštūs perėjimai prie to, kas greičiausiai negalėjo nutikti". Ir tokios frazės kaip "kai žmonos serga, vyrai sveiksta labai sunkiai", arba "kai man buvo 18-ka, aš nemaniau, kad žmonės, sulaukę 46-erių, dar gyvena". Ir dar daug galėčiau cituoti... Bet geriau skaitysiu toliau.

[...]

Labai patiko, ir labai rekomenduoju. Tik gal reikėtų skaityti lėčiau negu aš skaičiau. Surijau per dvi dienas ir ko gero persisotinau, nes dvi paskutinės esė kažkokios nebe tokios pasirodė, ypač priešpaskutinė. Bet vis tiek bendras įspūdis puikus. Labai jau gerai autorei sekasi tas būtų ir nebūtų dalykų susiejimas į vieną gerokai paplaukusią ir nesveikai darnią visumą... O pati įtaigiausia įžvalga gal visgi būtų ši: "aš žinau, kad įtaigiai aprašyti daiktai netikėtomis aplinkybėmis atsiduria šalia tų, kurie tuos aprašymus įsijausdami skaito". Tiksliausia gi (ir dėl to labiausiai erzinanti): "negalėjau ryžtis atrodyti taip, kaip mane rodė veidrodis".

/Jurzole, 2010 rugpjūtis/


Sutiksiu su Jūržole, kad "Šiąnakt miegosiu prie sienos" , ko gero, reikia suskaityti ne iš karto. Turėjau laisvą dieną, perskaičiau vienu prisėdimu praktiškai, su trumpais atsitraukimais pavalgyti. Vakare jaučiausi kiek persivalgiusi - kad ir tikrai gero maisto. Sunkiai objektyviai paaiškinamas jausmas, bet, manau, būtų buvę prasmingiau kas vakarą po esė perskaityti - geriau nugultų, nes nugulti ir susivirškinti tikrai yra kam.
Tekstai pagavūs, įžvalgūs, įtraukiantys, nes kažkuo artimi, ironija ir sąmoju pagardinti. Universalūs gal net, nes įtraukė, nors, regis, priklausau ir ne tai pačiai amžiaus kategorijai, kaip kad tekstų "kalbėtoja". Rekomanduoju, o pati stoju į G.Radvilavičiūtės gerbėjų gretas.
/*saulėgrąža*, 2010 rugsėjis/


Nei kiek nenuvylė. Viena iš nedaugelio, kurią norėčiau turėti namų bibliotekoje. Ir jau turiu.

/janna, 2010 gruodis/


Patiko labai, ypač graži kalba, sakinių dėliojimas. Tik gal tos saviironijos jau per daug... perauga į saviplaką kažkokią.

/madrugada, 2011 spalis/




Suplanuotos akimirkos

 

Seniai turėjau tokį smagų skaitinį. Intelektualus, šmaikštus labai įžvalgus esė rinkinys. Nelabai žinau, ką dar parašyti, nes ten aš pamačiau tikrai daug: ir kikenau, ir vietomis su nostalgija skaičiau.

/Forget, 2010 rugpjūtis/